LAT birželio 6 dieną patenkino V. Vasiliausko skundą ir panaikino dalį pernai rugsėjį priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria pripažinta, kad buvęs centrinio banko vadovas teiginiais apie S. Jakeliūną pažemino jo garbę ir orumą.
Tarp tokių teiginių nurodomi: „atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“.
Aukščiausiojo Teismo nuomone, ar šie teiginiai buvo įžeidūs, iš naujo turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, ginčą nagrinėjęs apeliacine tvarka.
„Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas (S. Jakeliūnas – BNS) įrodė atsakovą (V. Vasiliauską – BNS) paskleidus apie ieškovą nurodytus teiginius, vadovaudamasis vien tuo, kad atsakovas nepateikė visuotinių banko tarnautojų susirinkimų įrašų. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neatitinka kasacinio teismo praktikos, (...) atitinkamai išvada dėl minėtų teiginių turinio padaryta netinkamai įvertinus įrodymus“, – rašoma LAT nutartyje.
Vilniaus apylinkės teismas pernai balandį atmetė S. Jakeliūno ieškinį V. Vasiliauskui pripažinęs, jog europarlamentaras neįrodė, kad būtent V. Vasiliauskas paskleidė nurodytus teiginius.
Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį pripažino, jog centrinio banko tarnautojų susirinkimuose V. Vasiliausko išsakytos frazės yra S. Jakeliūną įžeidžianti nuomonė.
Konfliktas tarp jų kilo tuomet, kai buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas 2018 metų kovą vadovavo 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimui ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos.
Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB vadovas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.
Pasak europarlamentaro, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.
Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.
Išvadose, be kita ko, buvo siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.
V. Vasiliauskas LB valdybos pirmininku dirbo nuo 2011 iki 2021 metų balandžio. Dabar jis yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas.
S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
