Prokuratūra leido sostinės savivaldybės administracijai susigrąžinti dalį pinigų, kuriuos ji buvo įmerkusi į skandalingai pagarsėjusią bendrovę „Andrikus“, žadėjusią atvežti plaučių vėdinimo aparatų.
Bet dvi solidžias sumas investavusios įmonės liko už borto.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Daiva Baliukonienė nusprendė, kad sostinės savivaldybė labiau verta atgauti pinigus, ir leido susigrąžinti 123 tūkstančius iš 278 tūkstančių eurų, kurie buvo pervesti sukčiams.
Pagal įstatymus, esant keliems kreditoriams tokia pirmenybė suteikiama tik išlaikytiniams arba sveikatos sužalojimus patyrusiems asmenims.
Nors prokurorės nutarimą kreditoriai bando užginčyti teisme, Vilniaus valdžia, tarsi susimokiusi su bendrove „Andrikus“, vengia grąžinti pinigus.
Gautus pinigus ištaškė
Šios kovos dėl pinigų užuomazgos prasidėjo dar 2020 metų kovą, kai tuomečio Vilniaus savivaldybės administracijos vadovo Povilo Poderskio sprendimu bendrovei „Andrikus“ buvo pervesta 278 300 eurų už pažadą nupirkti 10 plaučių vėdinimo aparatų.
Savivaldybė su šia įmone sandorį pasirašė nepaisydama to, kad viešai buvo žinoma, jog reali ventiliatorių kaina vos viršija 50 tūkstančių eurų.
Tačiau pinigus gavę verslininkai net neskubėjo pirkti aparatūros, o eurus ištaškė visai kitur.
Galimas dalykas, kad pinigai buvo išleisti atsiskaitant už anksčiau nupirktą sviestą. Mat tuo metu, kai savivaldybė pervedė beveik 300 tūkstančių eurų, bendrovės „Andrikus“ vadovas Andrius Mickus buvo įsivėlęs į painią 21 tonos sviesto pardavimo istoriją. Esą už parduoti paimtą produkciją A.Mickus turėjo grąžinti pinigus, tačiau mokėti vengė.
Kalbama, kad tuo metu, kai vienoje kavinėje verslininkas skaičiavo grynuosius, prie jo priėjęs dabar jau miręs kultūristas Rokas P. atėmė apie 80 tūkstančių eurų. Taip esą sportininkas atsiėmė dalį skolos už sviestą.
Aiškinosi ir greitkelyje
Po kiek laiko A.Mickus su keliais bendrininkais greitkelyje Klaipėda–Vilnius užpuolė, sumušė ir bandė pagrobti prabangiu „Jaguar“ automobiliu važiavusį Roko P. tėvą Robertą.
Kratą A.Mickaus namuose, kur jis gyvena kartu su žinoma dainininke K.I., atlikę pareigūnai aptiko ir narkotikų. Todėl verslininkui, be plėšimo, buvo pateikti įtarimai ir dėl kvaišalų laikymo.
Nors A.Mickui buvo užsegta apykojė, tai jam nesutrukdė netrukus po apiplėšimo kreiptis į prokuratūrą – verslininkas parašė pareiškimą, kad Rokas P. iš jo prievartauja pinigus.
Nors Rokas P. netikėtai mirė, jau po 3 dienų pareigūnai jo namuose atliko kratą – buvo išvartyti visi baldai, paimti į vokelius su gedulo juostelėmis sudėti laidotuvėms paaukoti pinigai – 3,5 tūkstančio eurų.
Surado naują auką
Tuo metu, kai vyko kova dėl pinigų, gautų už parduotą sviestą, „Andrikus“ toliau mulkino Vilniaus savivaldybę.
Iš pradžių buvo siunčiami raštai, kad plaučių ventiliavimo aparatų pristatymas vėluos, po to buvo prašoma papildomai primokėti dar 110 tūkstančių eurų – esą už kito modelio aparatus.
Pažadais maitindamas savivaldybės valdininkus A.Mickus sugebėjo išvilioti pinigų iš dar vieno verslininko – nuo 2010 metų savo įmonę Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) turinčio vilniečio Gintauto Barausko.
Užbūręs kalbomis ne tik apie galimybę uždirbti, bet ir pagelbėti dėl pandemijos buksuojančiai sveikatos apsaugai A.Mickus įkalbėjo G.Barauską paskolinti didžiulę pinigų sumą.
„Man A.Mickus iš pradžių padarė sėkmės lydimo ir patikimo verslininko įspūdį. Jis gražiai pasakojo, kad yra sudaręs sutartį dėl plaučių ventiliatorių pardavimo, tik jam trūksta pinigų jiems nupirkti.
Tuomet viskas greitai judėjo ir jo pasiūlytas projektas nepasirodė rizikingas“, – sakė G.Barauskas.
Vyrai paspaudė rankas, pasirašė vekselį ir 2020 m. balandžio 15 d. G.Barauskas iš savo Dubajuje esančios įmonės „Aerodyne Technologies“ sąskaitos bendrovei „Andrikus“ pervedė beveik 272 tūkstančius JAV dolerių.
A.Mickus patikino, kad už šiuos pinigus pirks plaučių ventiliatorius ir skolą grąžins, kai juos parduos.
Sąskaita buvo areštuota
Tačiau ir gavusi šiuos pinigus A.Mickaus vadovaujama bendrovė pirkti plaučių vėdinimo aparatų neskubėjo, o savivaldybė toliau buvo mulkinama.
Paaiškėjus, kad „Andrikus“ išsisukinėja nuo įsipareigojimų, sukruto prokuratūra. Pradėjus ikiteisminį tyrimą bendrovėje ir Vilniaus savivaldybės administracijoje buvo atliktos kratos, o A.Mickus ir tuometis savivaldybės administracijos vadovas P.Poderskis buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.
Prokuratūra areštavo ir banko sąskaitose buvusius bendrovės „Andrikus“ pinigus – 277 400 JAV dolerių bei daugiau kaip 21 tūkstantį eurų. Beveik visus šiuos pinigus buvo pervedęs verslininkas G.Barauskas.
Savo ruožtu bendrovės „Andrikus“ sąskaitą areštavo ir antstoliai, kuriems G.Barauskas buvo įteikęs notaro vykdomąjį įrašą.
Dar vieną areštą pritaikė Apeliacinis teismas, patenkinęs bendrovės „Essmedi“ prašymą. Šiai įmonei „Andrikus“ buvo skolingas daugiau kaip 35 tūkstančius eurų.
Padarė keistą išimtį
Areštavus sąskaitas prasidėjo kreditorių kova dėl pinigų. Pirmiausia į prokuratūrą kreipėsi ir pinigų pareikalavo G.Barausko įmonei atstovaujantys antstoliai. Tačiau buvo atsakyta, kad jie nieko negaus, nes nei verslininkas, nei jo bendrovė nėra bylos dalyviai – jiems nepareikšti jokie įtarimai, jie nėra pripažinti ir nukentėjusiaisiais.
Be to, buvo paaiškinta, kad bendrovės „Andrikus“ sąskaitoje esantys pinigai gali būti konfiskuoti, o tokių pinigų išieškoti negalima.
Tačiau bylą kontroliuojanti prokurorė D.Baliukonienė visiškai kitaip sureagavo į Vilniaus savivaldybės administracijos ir plėšimu bei narkotikų laikymu kaltinamo A.Mickaus bendrą prašymą.
Nors nei savivaldybė, nei A.Mickus, kaip ir G.Barausko bendrovė, nebuvo proceso dalyviai, prokurorė nutarė leisti grąžinti 123 tūkstančius eurų.
Nebuvo atsižvelgta net į tai, kad sąskaitas, be prokuratūros, buvo areštavę ir antstoliai, ir bendrovės „Essmedi“ prašymą patenkinęs Apeliacinis teismas.
Nieko neįžvelgė
„Aš buvau priblokštas. Vadinasi, prokuroras gali būti areštuotų lėšų skirstytojas ir mano pinigais atsiskaityti su savivaldybe. Daug buvau girdėjęs apie teisėsaugos piktnaudžiavimus, bet kol pats to savo kailiu nepatyriau, neatrodė taip baisu“, – kalbėjo G.Barauskas.
Verslininkas kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę prašydamas, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba D.Baliukonienės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šis pareiškimas buvo nuleistas tiesioginiam D.Baliukonienės vadovui, bet jis jokių nusikaltimo požymių neįžvelgė.
„Įsitikinęs, kad prokurorai yra nebaudžiami, supratau, kodėl verslas traukiasi iš Lietuvos, o aferų meistrai šypsodamiesi pozuoja prieš televizijų kameras“, – piktinosi G.Barauskas.
Panoro tapti įtariamuoju
Pati prokurorė D.Baliukonienė, paprašyta paaiškinti, kaip, pažeisdama kitų kreditorių interesus, galėjo leisti grąžinti areštuotus pinigus, pareiškė, kad jai nekėlė abejonių Vilniaus savivaldybės pervestų pinigų kilmė.
Po tokio prokurorės pareiškimo G.Barauskas žengė netikėtą žingsnį – parašė pareiškimą, kad būtų pripažintas įtariamuoju.
„Jeigu prokuratūra, grąžindama dalį lėšų savivaldybei, tikina, kad tie pinigai švarūs, tai, vadinasi, mano – nešvarūs. Bet tada turėtų pateikti bent kokių nors įrodymų“, – sakė G.Barauskas.
Tačiau ir šis prašymas nebuvo patenkintas – prokuratūra atsakė, kad nėra jokių duomenų pareikšti įtarimus nei G.Barauskui, nei jo įmonei.
Parūpo įmonės kilmė
Po tokio prokuratūros akibrokšto G.Barauskui neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą ir prašyti, kad Vilniaus savivaldybei pervesti pinigai būtų grąžinti į bendrovės „Andrikus“ sąskaitą banke.
Tačiau ir teisme procesas stringa. Nenorėdami grąžinti pinigų Vilniaus savivaldybės atstovai kartu su A.Mickaus bendrove „Andrikus“ net iškėlė versiją, kad dolerius pervedusi JAE įmonė išvis neegzistuoja ir kad neaišku, kas yra jos savininkai.
„Siekiant įsitikinti, kad ieškovas yra teisėtai įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo, jis turėtų nurodyti valdymo organus, akcininkus bei kitus asmenis“, – savo prašyme Vilniaus apygardos teismui teigė „Andrikus“.
Analogišką, beveik žodis žodin surašytą prašymą, kurį nedelsdamas patenkino teisėjas Virginijus Kairevičius, pateikė ir Vilniaus savivaldybė.
„Kai reikėjo pinigų, nei A.Mickui, nei Vilniaus savivaldybei nerūpėjo, ar įmonė veikia. O kai reikia grąžinti – parūpo. Nors visi žinojo, kad esu vienintelis daugiau kaip 10 metų veikiančios įmonės akcininkas ir direktorius, buvau priverstas legalizuoti dokumentus. Tai ne tik užtruko kelis mėnesius, bet ir kainavo 10 tūkstančių dolerių“, – sakė G.Barauskas.
Pacitavo kodeksą
Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė negalėjo paaiškinti, kuo remiantis Vilniaus savivaldybei buvo grąžinti 130 tūkstančių eurų, nors bendrovės „Andrikus“ sąskaitos buvo areštuotos.
„Prokurorės sprendimu prašymas grąžinti ir leisti naudotis lėšomis buvo tenkintinas tik iš dalies. Jis nebuvo apskųstas ir yra galiojantis“, – paaiškino V.Mažonė.
Paklausta, kuo remiantis prokuratūra dvejus metus laiko įšaldytus verslininkų pinigus, kai ikiteisminiame tyrime nėra nei įtariamųjų, nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieškovų, V.Mažonė pacitavo Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK): „Vadovaujantis BPK, bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstamų veikų padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamieji yra pasislėpę, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.“
