Šioje srityje jau toli pažengta. Tai atskleidžia naujausias tyrimas, iš nuotekų nustatęs, kad Vilniuje kokaino vartojimas išaugo net 70 proc.
Iš to galima daryti tolesnes išvadas, kad vilniečių gyvenimas gerėja, jie renkasi brangesnius kvaišalus.
Priešingai nei Kaune ir Klaipėdoje, kur kokaino suvartota tik atitinkamai 31 ir 21 proc. daugiau. Beje, uostamiestis šio narkotiko vartojimu prieš porą metų lenkė net sostinę. Tai vėlgi padėjo išsiaiškinti nuotekos.
Vis dėlto Lietuva tarp kitų Europos šalių dar išsiskiria nedideliu kokaino vartojimo paplitimu. Stebėtas koncentracijos kiekis nuotekose rodo, kad kokaino vartojimas išlieka didžiausias Vakarų ir Pietų Europos miestuose, ypač Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.
Čia nėra kuo stebėtis: pagal pajamas net vilniečiai toli nuo šių šalių miestų gyventojų. Kaip ir tuo, kad kvaišalų suvartojimas padidėja savaitgaliais, tai liudija jų likučiai nuotekose.
Dar daug apie ką gali pasakyti tyrėjai. Kad ir apie tai, jog per pandemiją narkotikų suvartojimas buvo kritęs, nes duris teko užverti pasilinksminimo vietoms.
Kad išsiaiškintų kvaišalų paplitimo mastą, tyrimą atliko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai. Jiems ne naujiena knistis po smirdinčias vietas, į kurias padorus žmogus nė piršto nekištų.
Anksčiau tyrėjai naršė po šiukšlių dėžes ieškodami išmestų tuščių kontrabandinių cigarečių pakelių. Ir ką gi – tyrimas atskleidė ne tik kontrabandos paplitimo mastą, bet ir kiek milijonų eurų mokesčių nesumokėta.
Bet grįžkime prie nuotekų. Pasirodo, jos gali parodyti ne tik kaip paplitusios nusikalstamos veikos, bet ir pandemija.
Įsisiautėjus koronavirusui tyrėjai praėjusiais metais pradėjo nuotekų stebėseną jose ieškodami užkrato atmainų.
Jie tikėjosi, kad stebėsena prisidės aptinkant nenustatytus protrūkius, leis stebėti jų dinamiką, plitimo tendencijas, galimą koronaviruso ligos pradžią ir atsinaujinimą.
Deja, išsamios statistikos, kaip narkotikų paplitimo tyrimo atveju, specialistai pateikti nespėjo, nes užkrato siautėjimas ėmė slopti.
Praeitimi jau tapo teršėjų demaskavimas, kai koks nors sodininkas neteisėtai savo unitazą prijungia prie nuotekų tinklų. Tam nebereikia dirbti purvino darbo, kuistis prie kanalizacijos vamzdžio, nes padeda robotai.
Bet štai didesniems nenaudėliams pričiupti vis dar tenka pasitelkti žmogiškuosius išteklius.
Taip prieš porą metų nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai, stebėdami „Vilniaus vandenų“ išleistuvą, pastebėjo, kad iš jo į Nerį teka ir smulkintas plastikas.
Prireikė tik kelių dienų, kad tirdami nuotekas specialistai nustatytų, iš kurios įmonės atkeliauja plastiko granulės.
Taigi, nors ir skamba keistai, nuotekos palengvina darbų naštą ne tik pareigūnams ir medikams, bet ir aplinkosaugininkams. Nes to, kas atiteka vamzdžiais, niekaip nepaslėpsi.
