Visuomenė nėra pasiruošusi
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad LGBT bendruomenės žmonių poreikiai neapsiriboja vien tik Partnerystės įstatymu. Partnerystės įstatymas yra skirtas sureguliuoti kartu gyvenančių, nesusituokusių žmonių ekonominiams ir emociniams ryšiams.
T.V.Raskevičius taip pat pasakojo, kad tuo metu, kai Partnerystės įstatymas buvo pasiekęs Seimą, nebuvo jokios diskusijos apie šio įstatymo turinį. Jo manymu, lietuviškoje politikoje argumentai seka paskui emocijas.
„Diskusija buvo apie tai, ar šie žmonės gali būti pripažįstami ir saugomi valstybės, ar negali. Kaip jauną politiką, aš prisipažinsiu, mane tai fantastiškai nuvylė“, – pasakojo T.V.Raskevičius.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas į dažnai užduodamą klausimą, kada Partnerystės įstatymas sugrįš į Seimą, atsakė, kad įstatymą gali pateikti ir rytoj, tačiau svarbiausia čia yra susitarti, ko tuo įstatymu yra siekiama.
„Partnerystės įstatymu yra siekiama kartu gyvenantiems nesusituokusiems žmonėms, aš kalbu ne tik apie tos pačios lyties poras, bet ir apie skirtingų lyčių poras, teisės akyse suteikti artimųjų žmonių statusą. Tai nėra komerciniai ar ūkiniai partneriai, jie dalinasi ne tik bendra pinigine, jie dalinasi ir savo gyvenimu“, – sakė Seimo narys.
Taip pat diskusijoje dalyvavęs Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Tomas Bičiūnas buvo vienas iš parlamentarų balsavusių prieš Partnerystės įstatymą dar pateikimo stadijoje, nors priklauso Socialdemokratų partijai, pritariančiai tokiam įstatymui. Savo tokį pasirinkimą Seimo narys grindė ne asmeniniu priešiškumu LGBT bendruomenei, bet visuomenės nuomone.
„Visi politikai klauso bendruomenių, žmonių, savo nuomonę turi, analizuoja patį projektą ir priima sprendimus. Mano sprendimas išėjo iš kelių aspektų: ką neša pats projekto turinys, kokia žinutė yra pasiunčiama visuomenei, t. y. ką tas įstatymas duoda pagal pasaulėžiūros ir santykių tarp žmonių prizmę. (...)
Mes siunčiame tokią žinutę, kuriai mūsų visuomenė nėra pribrendusi. Tvirtai pripažinti, kad tos pačios lyties partneriai yra laikomi šeima“, – argumentavo T.Bičiūnas.
Apie visuomenės nusiteikimą kalbėjo ir LGBT vaiko mama, biomedicinos mokslų daktarė Rasa Račienė. Vis dėlto jos manymu reikia svarstyti, ar visi žmonės turi teisę vienodai mylėti.
„Mūsų visuomenė, imant ją visą, dar tikrai per mažai pažįsta LGBT žmones. (...) Parodyti, kad tie žmonės, paprasti berniukai ir mergaitės, niekuo neišsiskiriantys, besimokantys, dirbantys, studijuojantys, jie yra tokie patys. Bet jie tiesiog tyli kol kas, kol yra tas vienareikšmiškas suvokimas, kad tai yra kažkas nepriimtino.
Tai užsifiksuoja ir rinkėjui ir vėliau jis tą pasako ir Seimo nariui. Jeigu tie žmonės įsisąmonintų, kad šie vaikai gimsta tradicinėje, taip sakykime, šeimoje. (...) Ir reikia pagalvoti, ar šis žmogus turi teisę į meilę? Kiekvienas žmogus nusipelno mylėti ir būti mylimas, nes taip mes suprantame meilę“, – teigė R.Račienė.
Koją kiša nevienodas supratimas
Seimo narys Tomas Bičiūnas teigė, kad nėra nusiteikęs prieš LGBT bendruomenės žmones, tačiau jam, kaip ir tam tikrai visuomenės daliai, dar sunku suvokti ir priimti sprendimą dėl vienos lyties šeimų.
„Jeigu aš turiu kitokią nuomonę tuo klausimu, kurį mes šiandien nagrinėjame, tai nebūtinai aš esu homofobas. Aš gerbiu visus Lietuvos piliečius, visus žmones, tikrai nenorėčiau, kad būtų dėl seksualinės orientacijos jie kažkaip engiami, netoleruojami ar būtų iš jų tyčiojamasi.
Aš asmeniškai esu sakęs ir prieš rinkimus, ir po rinkimų, ir viešoje erdvėje, kad man šiai dienai ir pačiam sunku suvokti, kad būtų galima tai (vienos lyties šeimą – aut.) pripažinti“, – kalbėjo socialdemokratas.
Reaguodamas į tokius Seimo nario pasisakymus, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas stengėsi pabrėžti, kad Partnerystės įstatymas nėra priimamas tik dėl vienos lyties asmenų šeimų ir yra labai kompromisinis. Šiuo įstatymu netgi nebūtų liečiama šeimos sąvoka, kuri yra apibrėžta Konstitucijoje.
„Politika yra apie emocijas. Aš galiu Seimo salę ištapetuoti Europos Žmogaus teisių teismo sprendimais ir vis tiek jie visiems bus vienodai. Partnerystės įstatymas yra smarkiai kompromisinis, jis sąmoningai nevartoja sąvokos šeima. Jis kalba apie tų santykių turinį ir tuo niekaip nėra siekiama apibrėžti ar pakeisti konstitucinį šeimos apibrėžimą.
Jeigu mes pasiūlome šitą kompromisą, mūsų oponentai gali ir nesutikti. Jie gali ir toliau būti šventai įsitikinę, kad du tos pačios lyties žmonės yra ne šeima. (...) Mūsų šeimos apibrėžimas gali nesutapti. (...) Toks kompromisas turi prasmės, nes jis niekaip neįpareigoja kažko galvoti vienaip ar kitaip“, – aiškino T.V.Raskevičius.
Savo ruoštu T.Bičiūnas laikėsi savo nuomonės, kad ir be Partnerystės įstatymo šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos sąlygos skirtingų lyčių šeimoms turėti ekonominius ir emocinius ryšius.
„Jeigu kalbame apie skirtingų lyčių partnerystę, tai jiems yra sąlyga. Santuokos institutas ir leidžia jiems sukurti savo civilinius santykius, bet jie sako, kad nenori. Vėlgi, čia tada kyla klausimas, čia noro ar noro kitaip reikalas, bet sąlygos ir galimybės sukurti santykius jiems yra“, – teigė Seimo narys.
T.V.Raskevičius vis dėlto neatsisakė savo įsitikinimų ir teigė, kad Lietuva turėtų judėti tuo pačiu keliu, kaip ir visos demokratinės valstybės.
„Mano pareiga yra atnešti tokį projektą, kuris yra politiškai įmanomas. Jei vėliau visuomenė pasikeis, bus ir atitinkami sprendimai. Aš tikiu, kad Lietuvoje turėtų būti santuokos lygybė. Ji bus tada, kai bus Seime šią idėją palaikantys 94 nariai.
Aš niekada neišsižadėsiu LGBT bendruomenės lygiateisiškumo. Nes ten eina visos normalios vakarų demokratijos ir aš manau, kad ta kryptimi turi eiti ir Lietuva“, – sakė T.V.Raskevičius.
