Prezidento Gitano Nausėdos, socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės ir advokato Igno Vėgėlės pareiškimų ir sulėtėjusių vakcinacijos tempų galimą ryšį pastebėjęs komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis svarsto, kad abejojantys dėl skiepų šių nuomonės lyderių kalbose išgirdo savo pozicijos patvirtinimą, signalą dar palaukti.
Savo ruožtu politologas Saulius Spurga perspėjo, – rinkti populiarumo taškus pandemijos sąskaita – blogiausia, ką politikai šiuo metu gali daryti.
Aiški žinutė
Prezidentas G.Nausėda rugpjūčio 19 dieną LRT laidoje „Dienos tema“ Vyriausybės pasirinktą taktiką nuo COVID-19 paskiepyti kuo didesnę gyventojų dalį pavadino karštligiška ir forsuota. Jau kitą dieną, rugpjūčio 20-ąją, socialdemokratų lyderė V.Blinkevičiūtė pareiškė pritarianti šalies vadovui bei pridūrė, kad su skatinimu vakcinuotis „buvo perlenkta lazda“.
Tuomet rugpjūčio 21 dieną Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises. Ši kalba sulaukė milžiniško populiarumo.
Komunikacijos ekspertas A.Armalis įsitikinęs, kad politikos lyderių pasisakymai radikaliai pakeisti gyventojų nuomonės skiepų klausimu negali, tačiau tikrai turi įtakos gniūžtės efekto susiformavimui.
Dar rugpjūčio viduryje buvo skaičiuojama, kad per dieną COVID-19 vakcina pasiskiepija apie apie 25 tūkst. asmenų, tačiau rugsėjo pabaigoje pradėjęs kristi, rugsėjį šis skaičius jau nebesiekia net 10 tūkst. asmenų.
„Sunku tikėtis, kad skiepijimosi pikas tęstųsi ilgai, tačiau jis galėjo dar kurį laiką laikytis. Tačiau vos tik prezidentas pasakė, kad forsuojama su skiepijimu, jam atitarė V.Blinkevičiūtė, jog „perlenkta lazda“, o paskui I.Vėgėlė papasakojo apie „perteklinę prievartą“. Žmonės, kurie abejojo, tikrai išgirdo tai kaip žinutę nebeskubėti“, – portalui lrytas.lt sakė A.Armalis.
Kaip pastebi komunikacijos ekspertas, rugpjūčio viduryje Lietuva džiaugėsi ganėtinai aukštais pasiskiepijusių rodikliais – apie 70 proc. suaugusiųjų buvo pasiskiepiję bent viena vakcinos doze.
„Reiškia, pasiskiepijo tie, kurie yra visiškai pritariantys arba nedaug abejojantys. Tad rugpjūčio viduryje nepasiskiepiję buvo tik tie, kuriems tikrai reikėjo labai rimtos paskatos, ir jų sprendimas priklausė ne nuo ko nors kito, kaip tik nuo kitų žmonių nuomonės – arba nuo šalia esančių antivakserių, arba priešiškai nusistačiusių artimųjų, – svarstė A.Armalis.
Anot jo, nenorintys skiepytis asmenys ieškojo patvirtinimo savo pozicijai, ir jį rado didžiausią pasitikėjimą visuomenėje turinčių politikų pareiškimuose.
„Tai – komunikacija per nuomonės lyderius, tik, deja, tikėjausi, kad Lietuva komunikuos priešingai, kaip darė Izraelis, JAV, ir visi nuomonės lyderiai supras, jog valstybės labui, jos ateičiai ir visuomenės interesui yra svarbu vieningai pasisakyti už skiepus, o kritiką palikti jau po to, kai bus pasiektas kritinis kiekis pasiskiepijusių.
Dabar viduryje gero proceso matome kritiką, ir ta kritika nesiliauja – ir ne tik iš prezidento“, – pažymėjo komunikacijos ekspertas.
Ar politikų kalbos gali daryti tokią įtaką skiepijimuisi?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas S.Spurga mano, kad sparčiai žemyn kritusiems vakcinacijos rodikliams įtakos galėjo turėti daugybė priežasčių, tačiau jis neatmetė, jog viena jų – populiarių asmenų ir politikų kalbos.
„Be abejo, įtaka yra. Populiarių žmonių, politikų ar net valstybės vadovo politika yra jų kalbos, jų žodis. Jis yra girdimas, jo yra klausomasi“, – portalui lrytas.lt sakė S.Spurga.
Politologo teigimu, vakcinacijos apimtys galėjo mažėti ir dėl to, kad baigėsi atostogų laikas, prasidėjo darbymetis. Tačiau, nors atsakyti, ar iš tiesų yra priežastinis ryšis tarp G.Nausėdos, V.Blinkevičiūtės ir I.Vėgėlės kalbos bei gerokai apmažėjusio noro skiepytis, sunku, aišku viena – politikai turi kalbėti atsakingai.
„Galima rinkti politinius taškus, kritikuoti Vyriausybę, tačiau pats prasčiausias būdas tai daryti – būtent pandemijos sąskaita. Rinkti populiarumo taškus, kaišiojant pagalius į ratus Vyriausybei, yra pats blogiausias dalykas.
Tai ypač liečia prezidentą. Kova su pandemija turi būti visų valstybės grandžių bendras reikalas. Tai turi būti daroma bendru sutarimu, bendromis pastangomis, o ne mėginant prisisegti medalį, kas yra geriausias, o kas – prasčiausias kovotojas“, – aiškino jis.
S.Spurga prisiminė prieš savaitę prezidento patarėjos perduotą kritiką Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui dėl nepakankamo vakcinuotų asmenų skaičius. Politologas įsitikinęs, kad tokie niuksai Vyriausybės pusėn nėra konstruktyvi kritika.
„Tai yra visiškai nekonstruktyvu. Jeigu norima iš tikrųjų pasiekti rezultato, o tai yra absoliučiai būtina, tai pokalbis turi būti visai kitoks. Panašu, kad norima sau prisiskirsti nuopelnus, išlaikyti populiarumą, tačiau vengiama aštrių kampų, paprasčiausio fakto, jog su vakcinacija nėra viskas taip paprasta, nes klausimas yra be galo sudėtingas“, – pažymėjo MRU docentas.
„Šiuo metu, kai kiekvienas žodis, niuansas yra susijęs su naujais susirgimais, naujomis mirtimis, sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo pokyčiais, tai yra nepriimtina“, – pridūrė S.Spurga.
Politologas, paklaustas, ar prisimena dar kokių atvejų, kai politikų kalbos gali turėti tokį pastebimą indėlį pasikeitusiam žmonių elgesiui, atsakė, kad dabartinė situacija yra unikali.
„Situacija yra visiškai unikali, kadangi žmonės vakcinaciją vertina kaip labai individualų dalyką, susijusį su laisve, individualiu kūno suvokimu, savo sveikatos suvokimu. Aš išvis negalėčiau prisiminti tokio dalyko, kuris būtų taip susijęs su kiekvienu žmogumi, nes iki šiol mes spręsdavome visuomeninius, socialinius klausimus.
Iki šiol nebuvo tokio atvejo, kad kiekvienas žmogus turėtų spręsti apie savo kūną ir sveikatą“, – svarstė S.Spurga.
