„Situaciją vertinu kaip nevienareikšmišką, nes tos faktinės aplinkybės, kuriomis yra paremtas kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, neatitinka Lietuvos institucijų pozicijos. Ir visų pirmiausia – ar tie žmonės buvo Lietuvos teritorijoje, ar jie pateko į Lietuvos teritoriją ir, manau, kad Lietuvos Vyriausybė turi teikti savo atsiliepimą ir poziciją būtent EŽTT, kad jis spręsdamas dėl tų laikinųjų priemonių ir dėl tos bylos esmės, į tas aplinkybes atsižvelgtų“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.
Vis dėlto Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pripažįsta, kad šį situacija kelia jam nemažai klausimų.
„Advokatė sako, kad ji buvo susitikusi Lietuvos Respublikos teritorijoje su pareiškėjais tada, kai jau Valstybės sienos apsaugos tarnyba juos nustatė bandančius kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Advokatė atvyksta, tai reiškia – ji turi su jais palaikomą glaudų ryšį. Tai tam tikrų istorijos nevienareikšmiškumų toje situacijoje tikrai yra“, – savo nuomonę išsakė jis.
T. V. Raskevičius atkreipia dėmesį, kad afganistaniečiai, būdami pasienio ruože, turi galimybę pasiekti oficialų sienos kirtimo perėjimo punktą, pateikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
„Kol kas, mano žiniomis, jie nėra to padarę. Ir keista, kodėl advokatė šito pasiūlymo jiems neformuluoja ir neteikia“, – sakė jis.
Politikas akcentuoja, kad ypač daug klausimų kyla dėl afganistaniečių fizinės lokacijos.
„Akivaizdu, kad jų lokacija kinta, vadinasi, jie juda pasienyje ir tokį prašymą oficialiai pateikti sienos perėjimo punkte fizinę galimybę turi“, – atkreipė dėmesį jis.
Politikas mano, kad išimčių šiems afganistaniečiams dėl įleidimo į Lietuvos teritoriją ne pasienio kontrolės poste daryti negalima.
„Jeigu mes padarome tokią išimtį, tai reiškia, kad visas mūsų teisinis reguliavimas yra grįstas ne bendrų taisyklių, o išimčių pagrindu. Reikia atsižvelgti į tų asmenų pažeidžiamumą, kaip suprantu, jie nėra identifikuojami kaip pažeidžiami asmenys, sudaryti jiems galimybę pateikti prieglobsčio prašymą, ten kur tai reikia padaryti, bet jie tokio prašymo neteikia“, – teigė T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
Visgi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
