Antradienį parlamentarai po pateikimo nepritarė jo pristatytoms Statuto pataisoms, kuriomis Žmogaus teisių komitetui siūloma priskirti lyčių lygybės, nediskriminavimo ir lygių galimybių, privataus ir šeimos gyvenimo, minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės bei kitus klausimus.
Už pataisas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 36, susilaikė 32 parlamentarai. Projektas galutinai nebuvo atmestas, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius sakė, kad siūlomos veiklos kryptys atspindėtų jau dabar vykdomą realią komiteto veiklą. Tačiau projekto kritikai sakė nepalaikantys Statuto pataisų, nes joms pritarus šio komiteto veikla dubliuotųsi su kitais komitetais.
Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė mano, kad jei Žmogaus teisių komitetas neproporcingai daug klausimų paimtų į savo rankas, sumažėtų teisės aktų kokybė.
Ji siūlė nepritarti „nekokybiškai paruoštam projektui“, ragindama perskaityti Teisės departamento išvadą.
„Man nepatinka, kad Laisvės partija nuolat išmeta kažkokias idėjas, kurios pasirodo visiškai netinkamos, tai tampa sistema. (...) Mes esame Seimas, o ne vaikų darželis“, – pastebėjo politikos senbuvė.
Tuo tarpu kito konservatoriaus, Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos nuomone, projektas „teisiškai raštingas“.
Seimo statuto pataisomis siūloma išvardyti tam tikras Žmogaus teisių komiteto veiklos sritis.
„Mūsų nuomone, šis vardijimas nėra nuoseklus, nes bendrame su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu susijusių sričių sąraše minimos ne tik tam tikros teisių ir laisvių grupės, bet ir į jas patenkančios konkrečios žmogaus teisės ir laisvės (pavyzdžiui, vardijama daug konkrečių teisių ir laisvių, kurias apima pilietinių teisių kategorija), taip pat atskirai minimas ir tam tikras žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektas (lyčių lygybė), patenkantis į „nediskriminavimo ir lygių galimybių“ sampratos apimtį. Siūlytume apibrėžiant komiteto veiklos sritis atsisakyti nurodyto dubliavimo ir konkrečių žmogaus teisių ir laisvių vardijimo, juolab kad jos vis tiek negalėtų būti išvardytos išsamiai“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Seimo Žmogaus teisių komitetas norėtų svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimo. Šis komitetas, kaip buvo siūloma, rengtų ir svarstytų įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus „asmens gyvybės, laisvės ir orumo, pilietinių ir politinių teisių, vaiko teisių, lyčių lygybės, žmonių su negalia teisių, tautinių mažumų, pasaulio lietuvių, nediskriminavimo ir lygių galimybių, privataus ir šeimos gyvenimo, minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės, privačios nuosavybės ir vartotojų teisių, asmens duomenų, teisės skleisti ir gauti informaciją ir kitose su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu susijusiose srityse.“
Seimo statute taip pat buvo siūloma numatyti, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas, prireikus, rengtų nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi bei kitais Seimo skiriamais pareigūnais, užtikrinančiais žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, nutarimo projektą ir teiktų jį svarstyti Seimui.
Seimo Žmogaus teisių komitetas taip pat norėjo atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimus, išskyrus teismus, parlamentinę kontrolę.
