Partnerystės įstatymo iniciatorius ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius naujienų portalui lrytas.lt tikino besidžiaugiantis, jog kol kas derybos dėl įstatymo projekto vyksta labai sklandžiai.
„Šiuo metu dirba neformali darbo grupė, kuri derina partnerystės projektą. Aš tikrai nematau jokių kardinalių nuomonių išsiskyrimų koalicijoje, tad dabar tiesiog derinamės dėl teisių ir pareigų apimties, kuri būtų priimtina didžiajai daliai Seimo narių, tiek esančių koalicijoje, tiek dirbančių opozicijoje.
Procesas labai konstruktyvus, yra girdima argumentų ir faktų kalba, ir manau, kad tikrai judame labai teisinga kryptimi“, – sakė T.V.Raskevičius.
Paklaustas, ar nėra taip, jog pasipriešinimą sukelia būtent tos pačios lyties asmenų santykių klausimas, Seimo narys svarstė, kad to slėpti ar maskuoti nereikėtų, tačiau pabrėžė, kad partnerystės įstatymas itin svarbus ir skirtingų lyčių poroms.
„Tikriausiai kolegos ar tam tikros visuomenės grupės suabsoliutina ir paaštrina tuos dalykus, kurie jiems kelia didžiausią nerimą. Manau, kad nieko slėpti ir maskuoti nereikia, žmonės turi viską suprasti taip, kaip yra. Galiu tik paryškinti tą principinę nuostatą, kad partnerystės institutas yra lyčiai neutralus, jis būtų taikomas tiek skirtingos lyties poroms, tiek tos pačios lyties poroms.
Tą poreikį pagrindžia dvi aplinkybės: Lietuvoje kas ketvirtas naujagimis gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, jog yra nemažai šeimų, kurias sudaro skirtingų lyčių poros ir kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirenka nesudaryti santuokos.
Reikia teisinio mechanizmo, kuris būtų jiems parankus, apsaugant savo teisėtus lūkesčius. O tos pačios lyties poros neturi jokios galimybės savo santykiams įteisinti. Norėčiau, kad nebūtumėme paskutiniai Europoje ir tai sureguliuotumėme“, – teigė T.V.Raskevičius.
Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, tikimasi, jog įstatymas galėtų įsigalioti jau šių metų pabaigoje.
Prognozuoja emocingą diskusiją
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas portalui lrytas.lt teigė partnerystės įstatymą neabejotinai palaikysiantis. Nors pabrėžė, kad už visą frakciją kalbėti negali, A.Sysas priminė, kad socialdemokratų partijos programoje toks įstatymas palaikomas.
„Aš asmeniškai tikrai palaikysiu ir daug metų palaikiau. Kaip apsispręs frakcija iki galo pasakyti negaliu, nes apie tai dar nediskutavome, tačiau mūsų partijos programoje aiškiai pasakyta, kad tokį įstatymą mes remiame“, – sakė A.Sysas.
Tačiau, jo manymu, akivaizdu, kad sklandžiai šis įstatymas Seime nepraeis. Kad jis būtų priimtas, balsuoti turi bent 71 Seimo narys, o 36 balsai turi būti palankūs.
„Ar iniciatoriai surinks 71 Seimo narį – čia yra esminis klausimas. Jei tiek susirinks, tada manau, kad įstatymas bus priimtas“, – svarstė A.Sysas.
Ko trūksta, kad parlamente į partnerystės įstatymą būtų žiūrima vieningiau? Socialdemokratų frakcijos seniūno teigimu, trukdo įsisenėję stereotipai.
„Nenorėčiau nieko įžeisti, bet, nors gyvename XXI amžiuje, mūsų šaknys glūdi dar kažkur XVIII amžiuje. Aš manau, kad čia yra geros valios dalykas, kad mes suprastumėm, kad visi žmonės yra Dievo kūriniai, ir nėra taip, kad vieni yra protingesni ir geriau viską žinantys už kitus. Čia išprusimo ir suvokimo, net atjautos klausimas“, – kalbėjo A.Sysas.
Tuo metu mišrios Seimo narių frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė įstatymui pritarti neketinanti.
„Galvoju, kad vis dėlto Lietuvoje turi būti ginama šeima, santuoka, taip, kaip yra nustatyta Konstitucijoje. O partnerystę, santykius, reikia įteisinti pataisant civilinį kodeksą. Man atrodo, kad to pakaktų.
Mano vertybinė pasaulėžiūra yra kitokia, o mūsų mažai valstybei tikrai reikia kalbėti apie atsakomybę, bendrus vaikus, ir eiti būtent tuo keliu“, – aiškino R.Tamašunienė.
Ji taip pat sakė neabejojanti, kad Seime susidarys dvi aiškios stovyklos.
„Vertybinė diskusija vyks tikrai aktyviai ir, manau, emocingai, kiekvienas atstovaus savo pasaulėžiūrai taip, kaip deklaravo eidamas į Seimą“, – sakė R.Tamašunienė.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna teigė, kad bendros frakcijos pozicijos kol kas komentuoti negali, nes apie įstatymo projektą dar nebuvo diskutuota. Vis tik Darbo partijos narys Mindaugas Puidokas socialiniame tinkle piktinosi, jog parlamente yra pamirštamos šiuo metu kur kas aktualesnės problemos.
„Liberalių partijų planuojami siūlymai pavasario sesijai sukrečia – susidaro vaizdas, kad jie nemato esmės. Juk Covid pandemija atėmė darbus, pajamas iš daugybės žmonių, o daug smulkių verslų vos kvėpuoja. Ar jie mato, kokius sunkumus patiria vaikus auginančios šeimos, kur vienas ar abu tėvai negali dirbti, kaip sunku išgyventi vienišoms mamoms ir tėčiams?! Būtent jiems reikia dabar daugiausiai valstybės dėmesio ir pagalbos.
Su rimtais iššūkiais susiduria ir individualią veiklą vykdantys žmonės, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Ar šiame kontekste iš tiesų dabar reikia kelti partnerystės ir panašius visuomenę skaldančius klausimus?!“, – retoriškai klausė M.Puidokas.
V.Simonko: net priėmus įstatymą dar nepasivysime Vakarų šalių
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko portalui lrytas.lt priminė, jog Lietuva yra viena iš šešių likusių Europos Sąjungos valstybių, kurioje santykiai tarp tos pačios lyties asmenų nėra niekaip reglamentuoti. Tarp tokių šalių taip pat yra Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Bulgarija.
„Tai yra atspirties taškas, kuris parodo, kad Lietuva jau pribrendo tam, kad šie pokyčiai vyktų kuo greičiau“, – sakė LGL vadovas.
Pasak V.Simonko, LGBT bendruomenė šiuo metu išgyvena savotišką atvirumo ir atsiskleidimo laikotarpį, todėl keičiasi ir gyvenimo būdas.
„Atsiranda natūralus noras gyventi kartu, tai tampa jau nebe paslaptimi, o žmonės jau pakankamai atvirai deklaruoja savo partnerystę de facto. Kartu tas poreikis įteisinti partnerystę yra didžiulis ir akivaizdus“, – pridūrė pašnekovas.
V.Simonko pateikė kelis pavyzdžius, kokias problemas tos pačios lyties asmenų poroms sukelia santykių neįteisinimas. Viena iš jų – jei vienas iš partnerių turi biologinį vaiką ir partneriui kas nors nutinka, antra pusė neturi teisės to vaiko auginti toliau.
„Mes žinome nemažai istorijų, kai giminės tiesiog nori tą vaiką paimti iš šeimos, ir toks neapibrėžtumas turi labai didelę traumą tiek vaikui, tiek partneriui, kuris tą vaiką anksčiau augino.
Kai partneriai gyvena kartu ne vieną dešimtmetį ir kas nors nutinka vienam iš partnerių, jų kartu įgytas turtas nėra niekaip teisiškai įtvirtintas. Net jei partneris palieka testamentą, giminės gali jį apskųsti. Tokiu atveju jie turi labai didelę tikimybę gauti pusę to turto“, – pavyzdžius vardijo V.Simonko, pasidalijęs ir asmeniška patirtimi, kai COVID-19 akivaizdoje pats negalėjo vykti į savo partnerio artimojo laidotuves.
„Neturiu teisės važiuoti į kitą savivaldybę, nes mano statusas neapibrėžtas. Tai labai skaudus dalykas poroms, kurios gyvena kartu, moka visus mokesčius, jie visiškai palikti likimo valiai“, – teigė LGL vadovas.
Vis tik, V.Simonko manymu, nors siekis įteisinti partnerystę yra sveikintinas, net ir priėmus šį įstatymą Lietuva vis dar bus ženkliai atsilikusi nuo Vakarų valstybių.
„Dauguma Vakarų valstybių eina link civilinės tos pačios lyties asmenų santuokos. Tai, ką dabar Seimo nariai bando pasiūlyti, yra vakarykštė diena. Mano manymu, mes jau galime kalbėti apie santuokos lygybę.
Net jei Lietuvoje ir įvyks toks stebuklas ir partnerystę įteisins, mes vis tiek dar atsiliksime progresyvios Europos atžvilgiu. Pasaulis nestovi vietoje, o tas atsilikimas pas mus yra tiesiog užprogramuotas“, – aiškino V.Simonko.
