Parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamoms Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisoms, toliau jas svarstys parlamento komitetai.
G. Landsbergis sako norįs pradėti darbą atsisakydamas vadinamojo įdiplomatinimo praktikos.
„Žinote, kad viena iš didesnių bėdų diplomatinėje tarnyboje yra vadinamasis įdiplomatinimas. Tai reiškia, kad politinė vadovybė turi įstatyme numatytas galimybes savo politinei komandai suteikti diplomatinį rangą apeinant atestacinę komisiją ir nubraukiant gausybę metų įdirbio diplomatams“, – sakė ministras.
Jis tvirtino, kad pagal dabar galiojantį įstatymą negali paskirti užsienio reikalų viceministrų nesudarant su jais diplomatinės tarnybos sutarties.
„Paaiškėjo, kad norint pasitelkti politinę komandą, pasiūlyti viceministro poziciją ne diplomatams, privaloma viceministrams suteikti diplomato rangą. Tai viena iš spragų, kuria naudojantis anksčiau ministrų politinės komandos tapdavo ministrais patarėjais, ambasadoriais ir likdavo diplomatinėje tarnyboje ilgiems metams“, – teigė G. Landsbergis.
Tokią situaciją jis lygino su akibrokštu parduotuvėje, kai asmuo užlenda be eilės.
„Parduotuvėje stovint ilgoje eilėje matant, kaip žmogus netyčia kur nors su vežimėliu pradeda įsibrauti į vidurį eilės ir lyg niekur nieko atsistoja prieš jus. Taip jaučiasi daugelis diplomatų darydami karjerą, nuo žemiausio laiptelio kildami aukštyn ir matydami, kaip politinė komanda gauna rangus ir įsibrauna į jų eilę, kuri jiems trunka 20 metų sulaukti tų pozicijų“, – aiškino G. Landsbergis.
Pagal jo pataisas, iš užsienio reikalų ministro būtų atimta teisė skirti laikinuosius reikalų patikėtinius, konsulus ir ministrus patarėjus, jei šie asmenys iki tol nėra sudarę diplomato tarnybos sutarties.
Ministras taip pat siūlo atsisakyti nuostatos dėl diplomatinės tarnybos sutarties sudarymo su viceministrais.
Ambasadorių skyrimo tvarkos nesiūloma keisti – ji įtvirtinta Konstitucijoje. Pagal ją, diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu.
