Klausimai dėl T. Daukanto karjeros vingių ministrui buvo užduoti lapkričio 26 dieną, kai portalui lrytas.lt jis davė interviu apie savo kadencijos iššūkius.
– Neseniai ministerijoje įkurtas Teisės departamentas, nors anksčiau veikė tik skyrius, kam tokios pertvarkos reikėjo?
– Mūsų padaliniai išbarstyti atskirai, tad jau nuo praėjusių metų galvojome, kaip juos sujungti, kad būtų stambinama struktūra. Administravimo, personalo ir teisės padalinius sujungėme į vieną, kad tai būtų vieningas departamentas.
Iš tiesų tam tikrais aspektais jį reikėtų stiprinti. Net ir šiandien kai kurie teisės aktai teisininkų rankos ar išvados laukia eilėje po dvi savaites. Šį departamentą būtina stiprinti, nes tenka dirbti su Vyriausybės kanceliarija, Seimo teisininkais. Tai tam tikras įstatymų leidybos ir ministerijos veiklos trikampis, maža to, dar centralizavome ir audito sistemą. Šis departamentas turi dirbti su auditoriais.
– Teisės departamento vadovas Tomas Daukantas dalyvavo konkurse į šias pareigas?
– Jis yra politinio pasitikėjimo pareigūnas, kuris turi teisę ir galimybę įsidarbinti valstybės tarnyboje pagal poreikį, suderinus tai su Valstybės tarnybos departamentu.
Jis parašė prašymą, kad tokia galimybė būtų apsvarstyta, nes jis nebeturėtų galimybės toliau dirbti, bet jis patyręs ir vertingas žmogus. Aš jo prašymą patenkinau ir paprašiau, kad Valstybės tarnybos departamentas įvertintų galimybę, jog jis teisiškai turi galimybę prašyti ir būti paskirtas. T. Daukantas vadovavęs teisės skyriui ir išaugo iki kanclerių, tad kuo puikiausiai tinka šitai pareigybei.
Šis žingsnis svarbus ir dėl to, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir būtų tęsiama teisės ir administravimo veika ministerijoje. Tai buvo apgalvotas ir racionalus sprendimas, pasitarus ir atsižvelgus į visas aplinkybes.
Matydamas viešąjį valdymą ir visų ministerijų veiklą galvoju, kad, kažin, ar geras žingsnis, kad kancleriai yra politinio pasitikėjimo (darbuotojai – aut. past.). Jeigu jie nevykdo pareigų, ar daro ką nors netinkamai visada yra galimybė valstybės tarnybos žmogų nubausti, atleisti ar susitarti, kad jis išeitų, jei netinka jis naujai valdžiai. Bet pačiam (veiklos – aut. past.) tęstinumui labai svarbu, kad būtų tokia pareigybė, kuri galėtų tęsti darbus.
Priešingu atveju – nusilpninsime viešąjį valdymą, jeigu nebus žmonių, kurie padėtų sujungti dvi kadencijas. Jei tęstinumo nėra, tai sistemoje atsiranda tam tikras atotrūkis, kol naujoji ministerijos komanda pradeda dirbti, kas paskui tampa problemomis.
Aš jį (T. Daukantą – aut. past.) laikinai paskyriau į kanclerio pareigas, o ministrė spręs, kokį kanclerį pasirinkti, tai jau bus jos sprendimas. Būdamas Teisės departamento vadovu jis visada kruopščiai ir sąžiningai atliks savo darbą.
– Kai departamento vadovas eina ir kanclerio pareigas, atrodytų, kad politinio pasitikėjimo darbuotojas ir valstybės tarnautojas sėdi vienoje kėdėje?
– Nei vienos valandos nebuvo, kad šios pareigybės dubliuotųsi. T. Daukantas pateikė prašymą ir buvo atleistas, o paskui, suderinus su Valstybės tarnybos departamentu įdarbintas.
Niekur nėra supainioti jokie interesai, ar pažeisti kokie nors teisės aktai. Tai buvo mano sąmoningas tikslas, kad ministerijos veikla būtų tęsiama ir nesutriktų dėl įvairių formalių dalykų, o naujoji ministerijos vadovybė visada gali ką nors keisti.
