Valstiečio Viktoro Rinkevičiaus dosnumas pribloškė net kai kuriuos valdančiuosius. Jis pateikė įstatymo pataisą, kuria siūlė keisti griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką.
Neabejojama, kad V.Rinkevičius vertėsi per galvą pataikaudamas ūkininkams, kurių dalį pasėlių nulesa gausiais būriais į jų laukus atskridę paukščiai.
Valstiečio teikta įstatymo pataisa būtų atvėrusi galimybę kompensacijos iš valstybės reikalauti netgi už balandžių apdergtas palanges ar varnėnų nulestas vyšnias.
Nori, kad atlygintų viską
Dėl paukščių ir kitų gyvūnų daromos žalos ūkininkams susirūpinęs V.Rinkevičius iš dabar galiojančio Laukinės gyvūnijos įstatymo siūlė išbraukti vos vieną žodį – „griežtai“.
Tokiu atveju valstybė žmonėms turėtų atlyginti ne tik griežtai saugomų, bet visų gyvūnų padaromą žalą.
Šiuo metu griežtai saugomos vos kelios gyvūnų rūšys. Pagal prieš dešimtmetį aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, prie tokių žinduolių priskiriami kūdrinis pelėausis ir didžioji miegapelė, o prie paukščių – juodakaklis naras, rudė, juodakrūtis bėgikas, stulgys, didžioji kualinga, žalvarnis ir meldinė nendrinukė.
Tuo metu saugomoms rūšims Lietuvoje priskiriami visi paukščiai.
„Jeigu būtų atlyginama visų saugomų paukščių padaryta žala, prieitume iki absurdo. Tuomet reikėtų kompensuoti ne tik už varnėnų nulestas vyšnias. Kompensacijos galėtų reikalauti ir kregždžių apdergto namo savininkas“, – prieš balsuojant dėl V.Rinkevičiaus pataisos įspėjo valstietė Virginija Vingrienė.
Žaliųjų aktyvistė nuogąstavo, kad nustačius tokią tvarką gerokai patuštėtų valstybės biudžetas – reikėtų papildomų kelių milijonų eurų, kurie nėra numatyti.
Palygino su chunveibinais
V.Vingrienė „Lietuvos rytui“ sakė, kad kolegų siūlymas atlyginti visų gyvūnų padaromą žalą prasilenkia su sveiku protu, nes niekur pasaulyje tokių dalykų nėra.
Tačiau pataisos autoriui tai nė motais.
„Jei valstybė saugo gyvūnus ir jie padaro žalos žemės ūkio verslui ar žmonėms, ta žala privalo būti atlyginama“, – įsitikinęs V.Rinkevičius.
Šiam politikui antrino ir Seimo Kaimo reikalų komitetui vadovaujantis valstietis Andriejus Stančikas. Jis informavo, kad Aplinkos ministerijai jau pateikta užduotis įvertinti žalą, kurią sukelia gervės, gulbės ir praskrendančios žąsys.
„Ko gero, dėl žvirblio sulesto grūdo bus sunku įvertinti žalą, bet visa kita įmanoma“, – kalbėjo valstietis.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas projekto stūmėjams priekaištavo, jog jie mato tik gulbes, bet užmiršta, kad yra ir daugiau paukščių.
„Nedarykime nesąmonių. Nebūkite chunveibinai“, – su Kinijos chunveibinais (raudonaisiais sargybiniais. – Red.) valstiečius palygino A.Sysas.
Pastarieji per vadinamąją kultūrinę revoliuciją naikino sėklas sulesančius žvirblius.
Tačiau, anot A.Syso, kinams išnaikinus šiuos paukščius atsirado daug kitų kenkėjų, dėl kurių padaryta dar didesnė žala.
Susipliekė ir dėl grybavimo
Nors V.Rinkevičiaus pasiūlymui prieštaravo tik šeši parlamentarai, vis dėlto valstiečiams pritrūko balsų jį įteisinti. Mat nemažai Seimo narių per balsavimą susilaikė.
Tarp tokių buvo ne tik dauguma konservatorių ir socialdemokratų, bet ir nemažai valstiečių. Pastarųjų gretos per balsavimą pakriko: „už“ balsavo 18, du buvo prieš, susilaikė 13.
Tiesa, paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis svarstyto Laukinės gyvūnijos įstatymo projekto priėmimas atidėtas iki rudens, nes parlamentarai įklimpo su dar daugiau ginčų sukėlusiu Laukinės augalijos įstatymu.
Abu šie projektai buvo svarstomi kartu.
Politikai susiginčijo dėl to, kur žmonėms drausti grybauti, uogauti ir riešutauti.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir valstietė V.Vingrienė siūlė, kad neatsiklausus savininko būtų leidžiama grybauti ir uogauti visur, nesilaikant atstumų nuo sodybų.
Anot pataisų autorių, toks leidimas būtų būtinas tik 100 metrų atstumu nuo sodybos privačioje ne miško žemėje.
Tuo metu V.Rinkevičius tai vadino grįžimu į socializmą ir siūlė uždrausti galimybę žmonėms grybauti ir uogauti arčiau kaip 100 metrų iki sodybų.
Beje, dabar galiojantis įstatymas numato panašią tvarką: privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 metrų nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje, laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.
Kliuvo nuo abiejų pusių
Daug metų galiojanti tvarka didesnių nesutarimų tarp savininkų ir grybautojų, regis, nesukeldavo, tačiau Seimo salėje nauji siūlymai sukėlė tikrą audrą, o aplinkos ministrui kliuvo ir nuo vienų, ir nuo kitų.
Liberalas Simonas Gentvilas kritikavo K.Mažeikos ir V.Vingrienės pasiūlymą, kurį priėmus miško savininkai esą neturėtų jokių teisių ir žmonės po sodybų langais galėtų vaikščioti visiškai laisvai.
„Kur mes einame? Ištriname 30 metų galiojusią nuostatą, kad negalima 100 metrų atstumu palei žmogaus langus lankytis“, – dėl privačios nuosavybės negerbimo nuogąstavo S.Gentvilas.
V.Rinkevičius pasiūlymo autorius kaltino bandant privačios nuosavybės keliu pasukusią Lietuvą sugrąžinti atgal į socialistinius laikus: „Aš neįsivaizduoju, negi kada nors pasivadinsime ir Lietuvos socialistine respublika? Mes einame jau prie visaliaudinės nuosavybės, kur kas nori vaikšto, o privati nuosavybė ignoruojama.“
Tuo metu buvęs valstiečių frakcijos narys Vytautas Bakas piktinosi, kad aplinkos ministras, kuris esą kėsinasi uždrausti grybauti ir uogauti, tuoj pasiūlys apmokestinti orą: „Kai K.Mažeika kviečia ką nors daryti, tiesą sakant, šiek tiek įsitempi, nes galvoji – vėl bus kokia nors afera.“
Toliau aiškinsis rudenį
K.Mažeika teisinosi, kad daugelį metų galiojusi teisinė norma, kai reikalaujama atsiklausti miško savininko, esą neveikė, nes žmonės nežino, ar jie grybauja ir uogauja privačiame ar valstybiniame miške.
O V.Vingrienė atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją negalima uždrausti grybauti miškuose. Be to, politikė mano, kad V.Rinkevičiaus siūlymas pažeidžia lygiateisiškumo principą tų savininkų atžvilgiu, kuriems tenka su kitais dalytis vandens telkinio pakrante.
V.Vingrienė žadėjo registruoti naują įstatymo pataisą, nes mano, kad Seimas, pritardamas V.Rinkevičiaus siūlymui, padarė klaidą.
Bet tą klaidą ištaisyti Seimas galbūt galės tik rudenį, nes priimti visą Laukinės augalijos įstatymą iš pradžių pritrūko balsų, o paskutinio Seimo posėdžio metu opozicija paprašė balsavimą dėl viso įstatymo atidėti iki kito posėdžio.
