„Žinoma, kas yra numatyta Vyriausybės programoje (...) tą vykdysime, nepaisant to, ar susitarimas bus pasirašytas ar ne (...) Bet jei nepasirašys, tai taip pat bus tam tikras indikatorius švietimo bendruomenei, ar šitas klausimas politinėms partijoms yra svarbus. (...) Gali būti, kad pasirašys keturios ar penkios politinės partijos, nebūtinai visos“, – teigė S. Skvernelis.
Anot premjero, didelių nesutarimų dėl susitarimo nėra, bet visoms partijoms pasirašyti gali nepavykti dėl artėjančių rinkimų.
„Didelių nesutarimų nėra, tai daugiau politiniai dalykai, ar prieš rinkimus čia pavyks pasirašyti“, – svarstė S. Skvernelis. Jis atkreipė dėmesį, kad ne visos partijos palaiko švietimo susitarimą.
„Yra parengtas susitarimas, kuris yra išplatintas partijoms ir švietimo bendruomenei, ekspertams. Šiandien buvo išgirstos nuomonės, kokios perspektyvos ir galimybės susitarimą pasirašyti ir kaip jį patobulinti.
Aš džiaugiuosi, kad tos politinės jėgos, kurios atsiliepė ir šiandien dalyvavo, jos dar kartą parodė, kad joms rūpi švietimas. Tos, kurios pasirinko kitą kelią, naudoja tik retoriką ir, vadinasi, konkrečiais darbais prie to prisidėti nenori“, – teigė jis.
Savivaldybėms linkstama suteikti daugiau galių
Premjeras viliasi, kad po kitų diskusijų susitarimas atsidurs Seime.
„Matau, kad bus sudėtinga net ir toms politinėms jėgoms, kurios šiandien dalyvavo, surasti bendrus sutarimus, bet įmanoma, todėl darbas bus tęsiamas toliau.
Darysime antrą ratą, grįšime prie politinių partijų su jų išsakytais pasiūlymais ir pastabomis, pajungsime švietimo visuomenę ir ekspertus. Parengę antrą variantą, išėmę tuos raudonus punktus, kurie buvo nepriimtini, atiduosime projektą į politinį lygmenį, konkrečiai į Seimą.
Seime politinės partijos turės galimybę dar jį patobulinti. Aš tikiuosi, kad, jeigu tai yra ne tik deklaracijos, o esminis mūsų valstybės tikslas, ateitis, tai bus tikrai galimybė pasirašyti“ , – teigė jis.
Premjeras ir politinių partijų atstovai yra linkę perduoti mokyklų tikslinių dotacijų administravimą savivaldybėms.
„Politinės partijos sako nuomonę, kad šita funkcija turėtų būti savivaldos. Nematau čia tikrai didelio prieštaravimo (...). Aš linkęs pritarti modeliui, kuris daugeliui politinių jėgų priimtinas. Savivalda yra arčiausiai moksleivių“, – sakė S. Skvernelis.
R. Karbauskis: susitarimas gali būti pasirašytas pavasario sesijoje
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė esąs įsitikinęs, kad pasirašyti susitarimą yra įmanoma.
„Mes esame pasiruošę toliau diskutuoti, yra skirtingi požiūriai ir, aš manau, kad tam tikrame rate partijų susitarimas yra tikrai įmanomas. Tikiuosi, kad bent jau valdančiosios koalicijos lygyje mums pavyks susitarti, kad bent jau parodytume koks yra valdančiosios koalicijos požiūris į švietimo ateitį“, – Vyriausybėje kalbėjo R. Karbauskis.
Jo teigimu, partijoms susitarti dėl esminių gairių daug laiko neprireiks.
„Visi turime savo matymą, artėja rinkimai, visos partijos dirba prie rinkimų programų. Mums lengviau šiek tiek, nes mes turime tęsti pradėtus darbus, turime Vyriausybės programą ir mums lengviau kalbėti apie tai, ką darysime rytoj“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
„Aš tikiuosi, kad iki pavasario sesijos pabaigos tie, kas sugebės susitarti – susitars“, – apibendrino R. Karbauskis.
Politikas skeptiškai pasisakė apie mokyklų tinklo optimizavimą, uždarinėjant mokyklas, turinčias negausų mokinių skaičių. R. Karbauskio teigimu, vaikų gimsta vis daugiau todėl, pabrėžė jis, į tai reikia atsižvelgti, sprendžiant, ar uždaryti vieną ar kitą regione esančią mokyklą.
„Reikia žiūrėti į tendencijas, nes šiandien lyginant moksleivių skaičių viename ar kitame kaime ar miestelyje, mes galime pamatyti situaciją, kada mes turime 2 keturmečius ir 15 trimečių – tame pačiame kaime. Tai yra faktas. Kitas faktas – grįžtančių žmonių skaičius. Kiekviena savivaldybė, kiekvienas kaimas ir miestelis tai jaučia ir žino“, – apie tendencijas regionuose kalbėjo „valstietis“.
„Būtų labai paprasta skaičiuoti tik pinigus“, – akcentavo jis.
Todėl, pasak jo, sumanymas perduoti mokyklų tinklą sutvarkyti valstybei nėra tinkamas būdas spręsti problemas. Jo teigimu, miesto ir regionų situacija labai skirtinga, todėl, akcentavo jis, savivaldai reikia suteikti daugiau teisių sprendžiant švietimo klausimus.
V. Čmilytė–Nielsen: netinka nei susitarimo turinys, nei forma
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad kol kas susitarimas nekokybiškas ir jo pasirašyti negalima.
„Viena vertus toks susitarimas yra reikalingas. Kita vertus, toks koks yra dabar, manau, kad jo pasirašyti negalima (...). Susitarimas neturi tapti indulgencija neveikliai valdančiajai daugumai. Šiandien nesuprantu kalbų apie tai, kad valdantieji, kartu su savo koalicijos partneriais yra pasirengę pasirašyti susitarimą. Jie jau šiandien turi valdžią ir niekas netrukdo jiems vykdyti bent jau dalį nuostatų, kurios yra įrašytos į deklaraciją“, – teigė V. Č. Nielsen.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo diskusiją tęsti Seime
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai šiame formate nedalyvaus ir siūlo tęsti diskusiją Seime tarp frakcijų atstovų.
„Mes netęsime darbo šiame formate. Mes esame už diskusiją ir susitarimo rengimą Seimo kontekste. Kadangi pats Seimo komiteto pirmininkas nebuvo įtrauktas į šitas diskusijas, tai tikrai atrodo mažiausiai keista. Dokumentas šiandien buvo pripažintas, kad nėra iki galo kokybiškai paruoštas. Bet, manome, pasitelkiant švietimo ekspertus, kurie jau viešumoje išsakę kritiką ir pasiūlymus dėl šio juodraštinio varianto, mes šia diskusiją siūlysime pratęsti Seimo kontekste“, – sakė konservatorė.
A.Monkevičius: palaikau siūlymą pačioms savivaldybėms leisti optimizuoti mokyklų tinklą
Švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius džiaugiasi, kad premjero S.Skvernelio pateikto susitarimo dėl švietimo projekto paskatinta partijų diskusija yra teigiamas dalykas. Politikas taip pat teigia palaikantis siūlymą savivaldybėms deleguoti ne tik tam tikras funkcijas, bet ir instrumentus, leidžiančius optimizuoti mokyklų tinklą.
„Aš labai džiaugiuosi, kad politinių partijų atstovai išsakė, kad reikia diskutuoti, reikia bendro požiūrio. Galbūt abejonių yra, nes dabar šitame etape, kuomet išeinama į rinkimų etapą labai sudėtinga politinėms partijoms pasirašyti iš karto. Jeigu tai ir neįvyktų, tai bent ta diskusija ir tas bendras vardiklis, bendras požiūris, kurį šiandien išgirdau, tikrai, kaip švietimo bendruomenės atstovas galiu pasakyti, kad nuteikė optimistiškai“, – po partijų susitikimo Vyriausybėje džiaugėsi A. Monkevičius.
Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro, diskusija kaip ir kokiu santykiu derinti mokyklų tinklo centralizaciją ir decentralizaciją yra labai reikalinga. Pasak A. Monkevičiaus šį partijų susitarimą galima laikyti net kaip savotiška provokacija skatinančią diskusiją ir sutarimą.
„Aš asmeniškai labiau palaikau demokratinei visuomenei būdingą santykį, kuris yra grindžiamas subsidiariumu, delegavimu savivaldybėms ne tik tam tikrų funkcijų, bet ir tam tikrų instrumentų ir prižiūrint tai. Aišku, čia mes matome tam tikrų problemų, reikėtų koreguoti tam tikrus instrumentus, kurie skatintų savivaldybes greičiau pačioms tvarkyti tinklą ir prisiimti atsakomybę už kokybę“ – kalbėjo politikas.
Anot A. Monkevičiaus, dar šiais metais planuojama, kad mokyklų tinklui skiriama subsidija būtų skiriama savivaldybėms ir būtų panaudota švietime. Anot ministro, šią naujovę bus siekiama įgyvendinti dar šiais metais.
„(Siekti – ELTA), kad subsidija, kuri yra skiriama tinklui visa liktų savivaldybei ir būtų panaudota švietime. Tai būtų tam tikra naujovė, kuri kaip principas galėtų galioti ilgesnėje perspektyvoje“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Anot A. Monkevičiaus, partijų susitarimo dėl švietimo tikslas yra sutvarkyti mokyklų tinklą, siekiant nenumenkinti nei vienos mokyklos ir jos mokinių potencialo.
„Tikrai nereikėtų nurašyti nei vienos mokyklos. Reikėtų kalbėti apie tai, kad kiekvienoje mokykloje yra mokytojų potencialas, o vaikai visur yra vienodi savo prigimtimi ir savo potencialu. Jie tikrai turi labai daug beribių galimybių. Mes turėtume kalbėti nemenkindami nei vienos mokyklos, kaip tą tinklą tvarkydami greičiau sudarytume vaikams geras sąlygas“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
A. Monkevičius taip pat akcentavo, kad jungtinės klasės yra laikinas sprendimas ir iki 2022 metų bus siekiama jo atsisakyti.
ELTA primena, kad Vyriausybės pirmadienį pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis – 150 proc. Taip pat siekiama skirti ypatingą dėmesį mokinių pasiekimų atotrūkio tarp skirtingų regionų mažinimui.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti jungtinių klasių, mažinti mokyklų vadovams ir mokytojams tenkančią biurokratinę naštą. Preliminariame projekto variante siūloma diskutuoti dėl anksčiau premjero kelis kartus keltos idėjos mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.
Šis projektas, pabrėžia Vyriausybė, bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.
