Dabar tai jau tikrai dangus griūva! Taip mažiau nei prieš mėnesį sušuko Susisiekimo ministerijos vadovas R.Masiulis, kai pavaldiniai jam pakišo popierius apie galimas aferas vienoje pavaldžioje įstaigoje.
Ta įstaiga – buvusi Civilinės aviacijos administracija (CAA), šių metų pradžioje reorganizuota į Lietuvos transporto saugos administraciją ir Transporto kompetencijų agentūrą (TKA).
Pastaroji buvo likusi be vadovo, o gegužės viduryje į šį postą vykusi atranka virto kova be taisyklių. Ją paženklino ne tik mirtis. Į grumtynes dėl valdiško krėslo vėl buvo įtrauktos ir specialiosios tarnybos.
Kaip ir buvo tikėtasi, į krėslą klestelėjo ministerijos iš anksto numatytas žmogus, o nurimus aistroms paaiškėjo: dangus negriūva ir oras buvo virpinamas galbūt tik siekiant atbaidyti kitus pretendentus.
Akcijų suskubo atsikratyti
Panašų scenarijų skaidriausia save laikanti ministerija jau yra išbandžiusi ne kartą.
Pasiteisino jis ir rengiant atranką į TKA vadovo postą. Jis atiteko TKA valdybos pirmininko Roberto Šerėno verslo partnerei Godai Bražytei-Balčiūnei.
Nieko nauja, išskyrus nebent tai, kad bendras jų verslas vadinamas itin skambiai: gerojo organizacijų valdymo principų diegimas.
Tiesa, R.Šerėnas „Lietuvos rytui“ anksčiau tvirtino, kad G.Bražytės-Balčiūnės šeima prieš konkursą savo verslo dalies suskubo atsikratyti. Bet dar praėjusią savaitę TKA vadovės interesų deklaracijoje buvo nurodoma kitaip.
„Dėkoju už pastebėtą neaiškumą deklaracijoje, šiuo metu ji patikslinta, ir informacija, kad mano vyras vis dar yra bendrovės „Leaners“ akcininkas, yra pašalinta“, – užvakar „Lietuvos rytui“ pranešė agentūros vadovė.
Be to, G.Bražytė-Balčiūnė patikino, kad galimas R.Šerėno interesų konfliktas yra deklaruotas tiek ministerijai, tiek valdybai: „Mano žiniomis, R.Šerėnas įteikė valdybai nusišalinimą dėl visų, su manimi susijusių klausimų – įvertinimo, skatinimo ir panašiai.“
Kliūtį nuspręsta pašalinti
G.Bražytės-Balčiūnės sąsajos su TKA valdybos pirmininku galėjo tapti rimta kliūtimi jai tapti agentūros vadove.
Paaiškėjus galimam interesų konfliktui, į šį postą galėjo taikytis antrą vietą konkurse užėmęs buvęs laikinasis TKA vadovas Joris Gintilas ir ministerijos planai būtų sugriuvę.
Todėl „Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis galimai neskaidriai vykusiu konkursu tą pačią dieną R.Masiulio lūpomis nugriaudėjo žinia: „Dėl piktnaudžiavimo CAA kreiptasi į specialiąsias tarnybas.“
Turbūt nesunku nuspėti, kodėl staiga ministerijai parūpo CAA ir kas turėjo tapti pagrindiniu specialiųjų tarnybų taikiniu? Taip, G.Bražytei-Balčiūnei ant kulnų lipęs J.Gintilas, kuris anksčiau yra buvęs CAA vadovas.
Įtarimai skambėjo grėsmingai
Po TKA vadovo konkurso paskelbta, kad vienas jo dalyvių – J.Gintilas – yra avies kailyje užsimaskavęs vilkas.
R.Masiulio lūpomis tai skambėjo taip: „Susisiekimo sektoriuje įdiegta korupcijos prevencijos sistema atskleidė galimą įžūlaus piktnaudžiavimo atvejį ministerijai pavaldžioje įmonėje.
Principingai vertiname bet kokias korupcijos apraiškas, todėl kreiptasi į specialiąsias tarnybas.
Ministerijai pavaldžiame sektoriuje per pastaruosius dvejus metus jau yra pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai. Deja, matome, kad sistema privalo valytis ir toliau. Tai nėra nei lengvas, nei trumpas procesas.“
Ministerijos viešųjų ryšių specialistų paskelbtą R.Masiulio pranešimą spaudai netrukus iškodavo BNS: „Vidinio tyrimo metu nustatyta, kad apie 220 tūkst. eurų kainavusios buvusios CAA informacinės sistemos kūrimo konkurso sąlygos dirbtinai ribojo konkurenciją, o konkursus laimėdavo susijusios įmonės. Sistema pradėta kurti 2012 metais, tačiau darbai nebaigti iki šiol.
Tai metė šešėlį buvusiam CAA vadovui, todėl kovo mėnesį J.Gintilas atleistas šalių susitarimu.“
Jei būtų rimta – nežaistų
Tądien „Lietuvos ryto“ kalbintas J.Gintilas buvo atviras: vidinio tyrimo metu esą nustatyti pažeidimai – niekiniai, bet jam pasiūlytos sąlygos neleido spyriotis: „Aš gavau mane tenkinančią kompensaciją ir pasitraukiau.“
Vyras nė kiek nedramatizavo kreipimosi į STT, priešingai – džiūgavo: „Gal pagaliau baigsis tas spaudimas ir šantažas. Gaila, kad tik dabar ministerija suprato, kad ne ji vykdo teisingumą. Tokius tyrimus turi atlikti kompetentingos institucijos.“
Bet J.Gintilas atskleidė, kas galėjo išgąsdinti ministerijos vadovybę: esą vidinio tyrimo rezultatais jam prieš nosį pamojavęs ir taip gražiuoju trauktis privertęs pilkuoju ministerijos kardinolu vadinamas vyriausiasis jos patarėjas Darius Kuliešius nesitikėjo, kad laikinasis vadovas dalyvaus konkurse.
„Galbūt ministerija mano, kad aš skųsiu konkurso rezultatus. Gali būti ramūs – aš to nedarysiu. Nematau, kad galėčiau dirbti su šia ministerijos vadovybe“, – „Lietuvos rytui“ tada sakė J.Gintilas.
Jam mestus kaltinimus buvęs laikinasis TKA vadovas vadino gerokai pritemptais: „Jei būtų kažkas rimta, ministerija su manimi nebūtų žaidusi ir kompensacijos nesiūlytų, o iš karto kreiptųsi į teisėsaugą.
Gal yra ir mano kažkokio darbo broko. Gali mane kaltinti aplaidumu ar dar kažkuo, bet tik ne korupcija.“
STT nusprendė netirti
Kaip J.Gintilas ir tikėjosi, R.Masiulį šiurpinęs vidinis tyrimas apie pavaldžioje įstaigoje atskleistas negeroves STT nesudomino.
STT atstovai „Lietuvos rytui“ patvirtino pateiktoje medžiagoje korupcinio pobūdžio veikų neaptikę, todėl nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
O apie galimą įžūlų pavaldinių piktnaudžiavimą garsiai šaukęs ministras dėl STT sprendimo, aišku, nutylėjo.
Nekalbi buvo ir vidinį tyrimą atlikusi Lietuvos transporto saugos administracija: „Sprendimo motyvus gali komentuoti tik STT.“
Po nesėkmės – raštas VSD
Bet TKA vadove paskirta G.Bražytė-Balčiūnė rankų dar nenuleidžia. „Lietuvos ryto“ žiniomis, ji dėl buvusio varžovo kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) – paprašė įvertinti, ar dėl atlikto vidinio tyrimo metu esą rastų galimų pažeidimų J.Gintilas turi teisę dirbti su įslaptinta informacija.
Jeigu J.Gintilas negautų VSD leidimo dirbti su slapta informacija, jis negalėtų būti priimtas G.Bražytės-Balčiūnės pavaduotoju.
Mat konkursą į agentūros vadovo direktoriaus pavaduotojo pareigas J.Gintilas laimėjo dar vasarį, tačiau į jas vis dar nepaskirtas. Tiesa, jis pats teigė nesitaikantis ir į šį postą, nes yra įsitikinęs, kad negalėtų dirbti su dabartine ministerijos valdžia.
„Jei ministerija išplatintų pranešimą, kad man viešai inkriminuoti kaltinimai nepasitvirtino ir tyrimas užbaigtas nenustačius „įžūlaus piktnaudžiavimo“ atvejų, aš nereikalaučiau nei konkurso į pavaduotojus rezultatų vykdymo, nei kompensacijos.
Manau, klaidų pripažinimas irgi yra svarbu, kartais net svarbiau nei kaltų ieškojimas“, – „Lietuvos rytui“ apie galimą taikos sutartį sakė J.Gintilas.
Tuo metu G.Bražytė-Balčiūnė atsisakė komentuoti sprendimą kreiptis į VSD, nes atskleisdama asmens duomenis esą pažeistų įstatymus.
Atranką paženklino mirtis
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, ministerijos rengta atranka, kurią laimėjo G.Bražytė-Balčiūnė, sulaukė abejonių dėl skaidrumo, mat dar prieš konkursą kalbėta, kad nugalėtojas žinomas iš anksto.
Šį konkursą paženklino ir mirtis. Iš gyvenimo konkurso išvakarėse pasitraukė jame turėjęs dalyvauti laikinasis TKA vadovas 29 metų Jonas Vytautas Jusionis.
Su buvusiu kolega prieš konkursą bendravęs ir jo mirties sukrėstas J.Gintilas „Lietuvos rytui“ tada atskleidė, kad J.V.Jusionis irgi buvo girdėjęs kalbų, jog šis postas jau yra pažadėtas, bet jomis netikėjo ir vylėsi, kad konkurencija vyks sąžiningai.
Informacija apie konkurse dalyvaujančio laikinojo TKA vadovo mirtį buvo pasiekusi ir atranką rengusią komisiją, bet ji toliau dirbo lyg niekur nieko.
Skaidruoliai ėmė slėptis
Beje, konkurso stebėti nebuvo leista TKA profsąjungos atstovui. Jos vadovė Loreta Kasparaitė „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad profsąjunga raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama leidimo stebėti jos rengiamą atranką, tačiau jo negavo.
„Ministerija paaiškino, kad tai neprivaloma.
Iš tiesų, tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta, bet neprivaloma“, – sakė Oro navigacijos paslaugų skyriui vadovaujanti L.Kasparaitė, bet skaidrumą garsiai deklaruojančios Susisiekimo ministerijos sprendimo nekomentavo.
Protegavo patarėjos brolį
Vis dėlto kuo J.Gintilas taip užrūstino Susisiekimo ministerijos vadovybę? Jis pats neatmeta, kad kerštaujama ir dėl balandžio pradžioje „Lietuvos ryte“ pasirodžiusios publikacijos.
Dienraštis atskleidė ministerijos veikimo užkulisius – paviešino ministerijos vyriausiojo patarėjo D.Kuliešiaus elektroninį susirašinėjimą, kuriame tiesiai J.Gintilui siūlė CAA įdarbinti ministro patarėjos Vytautės Šmaižytės brolį Evaldą Šmaižį. J.Gintilas šį pageidavimą įvykdė.
Tai ne vienintelis savų protegavimo atvejis Susisiekimo ministerijoje, kurią apraizgė nauji interesų voratinkliai.
Rūpinosi įtakingas būrelis
Tiesa, ir paties įvairioms partijoms įtinkančio R.Masiulio kelią į dabartines aukštumas lydėjo protekcijos šleifas.
Dar 2010 metais „Lietuvos rytas“ atskleidė, kaip tuomet LEO LT vadovavusio R.Masiulio ateitimi rūpinosi įtakingų vyrų būrelis, susibūręs po religine „Opus Dei“ vėliava.
Po vienų religinio būrelio apeigų alų gurkšnoję vyrai, tarp kurių buvo ir tuometis konservatorių ūkio ministras Dainius Kreivys, susirūpinę aptarinėjo, kur išardžius LEO LT dėsis jų bendramintis R.Masiulis.
Tada vyrai juokais siūlė jį išsiųsti vadovauti Europos Sąjungos Vadovų Tarybai, nes kaip tik tada baigėsi pastarojo kadencija: „Vis tiek greitai liks be darbo, reikia prastumti.“
Bet, kaip tada rašė „Lietuvos rytas“, pokalbyje dalyvavęs D.Kreivys rimtu veidu patikino – klubo bičiulis neprapuls ir be darbo neliks.
Iš tiesų, netrukus R.Masiuliui atsirado bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovo vieta.
Vieni su kitais susiję
R.Masiulis į šį postą buvo paskirtas 2010 metais, kai „Klaipėdos naftos“ valdybai dirigavo buvęs energetikos viceministras ir buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Romas Švedas.
Netrukus į „Klaipėdos naftą“ atėjo ir dabartinis bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ direktorius Mantas Bartuška.
Pastarasis iš pradžių ėjo finansų ir administravimo direktoriaus pareigas, o 2014 metais, R.Masiuliui tapus energetikos ministru, buvo paskirtas bendrovės vadovu.
Vėliau R.Masiuliui pradėjus vadovauti Susisiekimo ministerijai, M.Bartuška tapo „Lietuvos geležinkelių“ vadovu.
Beje, abu šie vyrai yra ne tik dirbę audito bendrovėje „Ernst & Young“, bet ir baigę mokslus „Baltic Institute of Corporate Governance“ (asociacija Bendrovių valdysenos institutas Baltijos šalyse), kuriai 2014–2016 metais vadovavo dabartinis susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
Įdomu tai, kad šiame institute yra studijavę ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas R.Švedas, ir, pavyzdžiui, Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas.
Pastarojo vadovaujama valdyba 2017 metais Lietuvos pašto vadove paskyrė buvusią R.Masiulio žmonos Linos Masiulienės viršininkę SEB banke Astą Sungailienę.
Susisiekimo ministerijai pavaldžios bendrovės dažnai naudojasi ir P.Martinkaus buvusios darbovietės paslaugomis – „Baltic Institute of Corporate Governance“ mokymus pernai yra pirkę „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, Ignalinos atominė elektrinė.
Šios asociacijos atstovai R.Masiulio įsakymu yra įtraukiami stebėti Susisiekimo ministerijos rengiamas kandidatų į valdybos narius valstybės įmonėse atrankas.
