Susisiekimo ministerijai pavaldžioje įstaigoje atskleistas naujas galimo įžūlaus piktnaudžiavimo atvejis ir dėl jo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Apie tai R.Masiulio pavaldiniai skubiai pranešė penktadienio popietę – iš karto po to, kai „Lietuvos rytas“ pradėjo domėtis dar vienu galimai neskaidriai vykusiu ministerijai priklausančios Transporto kompetencijų agentūros (TKA) vadovo konkursu.
Jaunas vyras taip pat siekė šio posto ir bandė nekreipti dėmesio į sklandžiusias kalbas, kad jis esą jau pažadėtas kitos ministerijai pavaldžios Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojai Godai Bražytei-Balčiūnei.
Kalbėdamas su kolegomis J.V.Jusionis šias abejones vijo į šalį ir tikėjosi galėsiąs sąžiningai konkuruoti. Bet į praėjusį trečiadienį vykusią atranką laikinasis TKA vadovas neatvyko.
Nors konkurso organizatorius buvo pasiekusi žinia apie J.V.Jusionio mirtį, atranka lyg niekur nieko vyko toliau. Jos rezultatai irgi nieko nenustebino.
Kaip ir tikėtasi, konkursą laimėjo G.Bražytė-Balčiūnė. Antrąją vietą užėmė anksčiau agentūrai laikinai vadovavęs buvęs Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Joris Gintilas.
Šių metų pradžioje CAA buvo reorganizuota - jos funkcijos buvo padalytos TKA ir LTSA. Praėjusią savaitę ministerija pranešė, jog dėl galimo J.Gintilo piktnaudžiavimo LTSA kreipėsi į teisėsaugą.
Girdėjo gandus, bet netikėjo
Manoma, kad kelis mėnesius vykusį vidaus tyrimą apie buvusio CAA vadovo veiklą Susisiekimo ministerija į dienos šviesą ištraukė siekdama apsidrausti nuo galimo J.Gintilo grįžimo vadovauti agentūrai.
Tokios versijos kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ visiškai neatmetė ir pats J.Gintilas: „Šiame konkurse dalyvavau daugiau iš inercijos, bet tikrai nematau galimybių dirbti su šia ministerijos vadovybe. Aš ja visiškai nepasitikiu ir neįsivaizduoju darbo kartu.“
J.V.Jusionio mirties sukrėstas J.Gintilas tvirtino, kad šio konkurso baigtis jam buvo aiški iš anksto.
„Visi tai žinojo. Tai buvo vieša paslaptis. J.V.Jusionis taip pat žinojo, kad į šias pareigas jau yra parinktas žmogus. Mes su juo apie tai esame kalbėję.
Vis dėlto Jonas nenorėjo tuo patikėti. Jis buvo labai nusiteikęs, turėjo viltį iki paskutinių savaičių.
Tiesa, kiekvienas agentūroje gali patvirtinti, kad mikroklimatas ten pastaruoju metu buvo labai prastas, nes pertvarkos procesas strigo, keitėsi vadovai.
Nors Jonas ir buvo paskirtas laikinuoju įstaigos vadovu, iš esmės spręsdavo ir viską kontroliavo ne jis, o ministerijos desantas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.Gintilas.
Sieja bendras verslas
Mirus J.V.Jusioniui, agentūra liko be vadovo. Šiuo metu svarbiausias asmuo įstaigoje – laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti Viktorija Urbonienė. Ji yra ir LTSA direktoriaus pavaduotoja.
Kalbama, kad V.Urbonienė irgi buvo raginama dalyvauti TKA vadovo konkurse, tačiau nenorėjo atsisakyti pareigų LTSA. Dėl to siekti šio posto esą prikalbinta G.Bražytė-Balčiūnė.
Šaltinių teigimu, motinystės atostogose vis dar esanti G.Bražytė-Balčiūnė neturi galimybių sugrįžti į LTSA – visi trys direktoriaus pavaduotojo etatai šioje įstaigoje jau yra užimti.
Be to, G.Bražytės-Balčiūnės atėjimu vadovauti TKA esą buvo suinteresuotas ir šios agentūros valdybos pirmininkas, anksčiau LTSA vadovavęs Robertas Šerėnas.
Įtakingų draugų R.Masiulio vadovaujamoje Susisiekimo ministerijoje turintis buvosi ilgametis sistemos darbuotojas esą neatsitiktinai rūpinasi buvusia savo pavaduotoja.
Prieš mėnesį atnaujintoje G.Bražytės-Balčiūnės viešųjų bei privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jos vyrui Ryčiui Balčiūnui priklauso 30 proc. R.Šerėno valdomos bendrovės „Leaners“ akcijų.
Kartu vyko į Moldovą
Gerosios praktikos valdymo principais paremtą sistemą įmonėse diegiantys verslininkai savo paslaugas bando siūlyti ir Susisiekimo ministerijai pavaldžioms įstaigoms.
R.Šerėnui ir G.Bražytei-Balčiūnei priklausantį verslą aukšti ministerijos pareigūnai reklamuoja ir užsienyje.
Antai pernai birželį R.Šerėnas ir jo verslo partneris Antanas Dubikaitis vadinamąją LEAN sistemą pristatė Moldovos audito rūmų vadovams bei kitiems pareigūnams.
Šiuose pristatymuose dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos pilkuoju kardinolu tituluojamas vyriausiasis jos patarėjas Darius Kuliešius.
Ministerijos atstovų tikinimu, vizito Moldovoje metu D.Kuliešius esą dalijosi įstaigų skaidrinimo patirtimi, o LEAN yra vienas skaidrumą užtikrinančių instrumentų.
„D.Kuliešius į Moldovą vyko oficialaus vizito – susitikti su įvairių šios šalies institucijų atstovais. Susitikimų programoje buvo temos, kurių pristatyti buvo pakviestas R.Šerėnas.
Jis į Moldovą buvo kviečiamas kaip LEAN ekspertas ir už savo kelionę susimokėjo pats“, – „Lietuvos rytui“ aiškino ministro patarėja ryšiams su visuomene Vytautė Šmaižytė.
Tikino išpirkęs akcijas
Kaip Susisiekimo ministerijos vyriausiasis patarėjas ir į verslą pasukęs buvęs jai pavaldžios įstaigos vadovas Moldovoje atsidūrė vienoje draugijoje, sunkiai sekėsi paaiškinti ir R.Šerėnui: „Kiek suprantu, D.Kuliešius ten buvo susitikęs su buvusiais kolegomis iš specialiųjų tarnybų. Jis su mūsų verslu neturi nieko bendra.
Kodėl jį reklamavo? Jis tik dalyvavo. Mes pristatėme savo patirtį, o jis savo.“
Verslininkas tvirtino, esą jis su D.Kuliešiumi – tik buvę kolegos, kartais susitinka, bet jokių bendrų verslo reikalų neturi.
Paklaustas, ar su ministerijos vyriausiuoju patarėju yra kalbėjęs apie G.Bražytės-Balčiūnės kandidatūrą į agentūros vadovus, R.Šerėnas sutriko: „Dabar negaliu prisiminti visko, buvo kažką apie tai užsiminęs.“
Perklaustas, ar apie šią kandidatūrą užsiminė jis, ar D.Kuliešius, ministerijai pavaldžios agentūros valdybos pirmininkas skubėjo baigti pokalbį: „Pasakiau viską, daugiau neturiu ką pridurti.“
Vis dėlto iš R.Šerėno užuominų ir nutylėjimų galima buvo suprasti, kad su D.Kuliešiumi jis galėjo kalbėti apie galintį kilti interesų konfliktą ir tarėsi, kaip to išvengti: „Sužinoję, kad Goda apsisprendė dalyvauti konkurse, nusprendėme, kad tas ryšys turi nutrūkti.
Aš jai negaliu apriboti galimybės siekti šio posto, todėl buvo nutarta, kad turime išsiskirti, ir aš su partneriu išpirkau jos verslo dalį.“
Agentūros valdybos pirmininko tvirtinimu, sandoris įvyko kovo 16-ąją.
Tiesa, viešai skelbiamoje G.Bražytės-Balčiūnės interesų deklaracijoje tokie pokyčiai niekaip neatsispindi.
R.Masiulio patarėja V.Šmaižytė „Lietuvos rytui“ sakė, kad neatmetama galimybė dėl galimo G.Bražytės-Balčiūnės interesų konflikto kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Mato galimas problemas
D.Kuliešius „Lietuvos rytui“ patvirtino pažįstantis R.Šerėną ir pripažino, kad pakviesti verslininką vykti į Moldovą buvo jo mintis.
Bet ministerijos patarėjas (buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas) gynėsi, kad taip savotiškai proteguoja verslininko siūlomas paslaugas: „Aš vykau į Moldovą pristatyti ministerijos kovos su korupcija rezultatų, o R.Šerėno pristatoma LEAN sistema yra vienas iš įrankių, kuriuo galima pasiekti daugiau skaidrumo.“
D.Kuliešius taip pat tikino su R.Šerėnu neaptarinėjęs galimo G.Bražytės-Balčiūnės paskyrimo: „Esu sutrikęs, negaliu to prisiminti. Gal R.Šerėnas neteisingai suprato klausimą?
Tikrai galiu patvirtinti, kad apie galimą interesų konfliktą su R.Šerėnu nekalbėjome. Tai mano kuruojama sritis, aš vadovybei turėčiau pasiūlyti sprendimą, kaip šį konfliktą turėtume suvaldyti.“
Paklaustas, ar šioje situacijoje jis mato galimą interesų konfliktą, patarėjas buvo lakoniškas: „Čia aš įžvelgiu aplinkybes, dėl kurių reikės pateikti rekomendacijas, kaip suvaldyti galimą interesų konfliktą.“
Iškart perėjo į puolimą
Praėjusią savaitę „Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis konkurso į TKA vadovus aplinkybėmis, Susisiekimo ministerija skubiai išplatino pranešimą apie esą įtartiną buvusio šios agentūros vadovo J.Gintilo veiklą.
Šalių susitarimu jis buvo atleistas praėjusį kovą. Išeitinę kompensaciją gavęs J.Gintilas anksčiau vengė komentuoti atleidimo priežastis, bet tylą netikėtai nutraukė pati ministerija.
Penktadienį ministerija paskelbė, kad jis galimai piktnaudžiavo, o tai esą atskleidė dar vasarį pradėtas vidaus tyrimas, kurio rezultatai praėjusią savaitę perduoti STT.
V.Šmaižytė „Lietuvos rytui“ nurodė, kad tyrimas buvo baigtas prieš pat konkursą, o apie kreipimąsi į STT buvo pranešta ne iš karto todėl, kad ministerijos komunikacijos specialistai esą nebuvo apie tai informuoti.
Džiaugėsi, kad viskas baigsis
Bet J.Gintilas spėja, kad ministerija tokiu būdu apsidraudė: „Galbūt mano, kad skųsiu konkurso rezultatus. Gali būti ramūs – aš to nedarysiu.“
Jis „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad kovą buvo spaudžiamas pasitraukti iš tarnybos – D.Kuliešius jam esą siūlė trauktis gražiuoju, kitaip po vidaus tyrimu grasino atleisti „kietuoju būdu“.
Buvęs TKA vadovas teigė pokalbio įrašo neturįs, bet D.Kuliešiaus žodžius esą girdėjo ir daugiau žmonių.
„Aš gavau mane tenkinančią kompensaciją ir pasitraukiau. Matyt, jie tikėjosi, kad nedalyvausiu ir konkurse.
Tai galėjo juos supykdyti. Be to, matyt, baimintasi, kad imsiu kalbėti, – komentuodamas ministerijos sprendimą kreiptis į teisėsaugą, svarstė J.Gintilas. – Aš pasitikiu teisėsauga ir neturiu ko bijoti.
Gal mano darbe ir buvo broko, bet tikrai nebuvo korupcijos. Todėl aš esu suinteresuotas, kad baigtųsi šis ministerijos šantažas ir savo žodį tartų profesionalai.“
Pasak J.Gintilo, jis D.Kuliešiui siūlęs nusišalinti nuo pareigų, kol vyksta vidaus tyrimas: „Bet jie labai skubėjo, norėjo kuo greičiau sustatyti savo žmones, todėl gilintis nenorėjo. Man atrodė, kad viskas greitai bus pamiršta, nes iš tikrųjų ten jokio kriminalo nėra. Jeigu ten būtų kas nors rimta, jie su manimi nežaistų, iš karto būtų kreiptasi į teisėsaugą.“
Norėjo, kad būtų solidu
Tuo metu D.Kuliešius neigė spaudęs ar kitaip šantažavęs J.Gintilą.
Paklaustas, kodėl priekaištų dėl esą neskaidrios veiklos sulaukusiam buvusiam agentūros vadovui buvo leista pasitraukti savo noru ir net išmokėta solidi kompensacija, ministerijos patarėjas teatsakė, kad tokia kompensacija priklauso pagal įstatymus.
Vis dėlto D.Kuliešius mano, kad dėl atliekamo vidinio tyrimo J.Gintilas nebūtų galėjęs kokybiškai vadovauti įstaigai: „Solidžiau buvo jam pasitraukti. Mes siekėme, kad įtariamasis pasitrauktų – nedarytų poveikio tyrimui. Tai buvo abiem pusėms patogesnė situacija, dėl to ir įvyko tas susitarimas.“
Dėl panašių priežasčių J.Gintilas esą nebuvo paskirtas ir į TKA direktoriaus pavaduotojo pareigas. Šį konkursą jis laimėjo dar vasarį, tačiau tebelaukia ministerijos sprendimo.
Ministro komanda kerštauja?
Neatmestina, kad J.Gintilui esą nepalankaus vidinio tyrimo rezultatai galėjo būti paviešinti ir dėl balandžio pradžioje „Lietuvos ryte“ pasirodžiusios publikacijos. Joje buvo atskleista, kaip užkulisiuose veikia skaidruoliu besiskelbiančio R.Masiulio pavaldiniai.
Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, D.Kuliešius protegavo ministro patarėjos V.Šmaižytės brolį. Už korupcijos prevenciją atsakingas ministerijos veikėjas tuo metu CAA vadovavusiam J.Gintilui parašė elektroninį laišką, jame siūlė į darbą priimti Evaldą Šmaižį ir atsiuntė jo gyvenimo aprašymą.
J.Gintilas „Lietuvos rytui“ patvirtino į darbą priėmęs ministro patarėjos brolį: „Sulaukęs tokio klausimo aš negalėjau meluoti. Bet dabar matau, kad tai gali būti kerštas.“
