A. Monkevičius teigė, kad sprendimus turėtų priimti praėjus kelioms dienoms, kai gaus vadovų paaiškinimus raštu dėl audito metu nustatytų pažeidimų.
„Kai tik gausiu raštiškus paaiškinimus ir tas protingas terminas bus kelios dienos“, – žurnalistams sakė švietimo ministras, paklaustas, kada spręs dėl pavaldžių įstaigų vadovų atsakomybės.
„Aš matau trūkumų ir matau pažeidimų, į kuriuos turėsiu reaguoti“, – kalbėjo jis.
Ministras tvirtino paaiškinimų laukiantis iki penktadienio.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš viso turi 17 pavaldžių įstaigų. Jų auditas nustatė, kad dalis įstaigų sudarydavo viešųjų pirkimų sandorius su savo darbuotojais, kai kurie įsigijimai vykdyti neefektyviai.
Taip pat nustatyta, kad pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.
A. Monkevičius sakė, kad audito rezultatai jam kelia nerimą ir rodo, jog pažeidimų bei trūkumų esama.
Ministras teigė, kad ne tik įstatymų pažeidimai, bet ir abejonės dėl reputacijos labai kenkia švietimo sistemai.
„Galbūt jie nepažeidė įstatymų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, bet ir abejonių sukelti nereikia. Reikia ir deklaruoti, nusišalinti ir pasistengti, kad net nekiltų jokių abejonių“, – kalbėjo A. Monkevičius.
„Aš net savo anūkus deklaravau, į kokią mokyklą jie eina“, – pridūrė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija balandį pristatys pavaldžių įstaigų pertvarkos planą.
Nors A. Monkevičius kol kas jo neatskleidžia, jis užsiminė apie galimybes su kitomis institucijomis jungti Ugdymo plėtotės centrą bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrą.
Kritikuoja auditą
Pas ministrą antradienį atvyko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Švietimo aprūpinimo centro, Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio vėžio instituto vadovai.
„To audito išvadose yra pakankamai nemažai klaidų, nemažai netikslumų“, – žurnalistams po susitikimo su ministru sakė Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas.
Atlikto audito duomenimis, V. Jankauskas 2017 metais „aktyviai turistavo“ Peru, nors lėktuvo bilietus dalyvauti ten vykstančioje konferencijoje nupirko jo vadovaujama įstaiga.
V. Jankauskas patvirtino, kad skaitė pranešimą konferencijoje, o paskui dešimt dienų atostogavo su žmona, bet dienpinigių už šias dienas negavo. Centro vadovas tvirtino nesvarstęs sumokėti už lėktuvo bilietus.
Audito metu taip pat nustatyta, kad V. Jankauskas buvo paskyręs save Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui priklausančios viešosios įstaigos „Jaunimo slėnis“ valdybos pirmininku ir nustatęs sau 1210 eurų atlyginimą per mėnesį.
V. Jankauskas tikino sau atlyginimo nenusistatinėjęs ir nusišalinęs nuo šio klausimo: „Valdyboje aš buvau nusišalinęs priimant sprendimus tuo klausimu, kai buvo nustatinėjamas valdybos pirmininko (darbo užmokestis). Padariau klaidą, kad neinformavau apie tai ministerijos“.
Jis tvirtino, kad audito išvados jam bus moralinė pamoka vengti kai kurių situacijų.
Kiek vėliau su ministru susitikęs Švietimo aprūpinimo centro vadovas Tautvydas Salys tvirtino, kad savo atsakymus į audito pastabas paskelbs penktadienį, bet patikino, jog įstatymų nepažeidė.
Jis taip pat pareiškė neteikęs informacijos viešųjų pirkimų auditą atlikusiai Susisiekimo ministerijai, nes ši nemoka elgtis su asmens duomenimis.
„Mes tuo (audito) laikotarpiu gavome iš Susisiekimo ministerijos elektroniniu paštu susirašinėjimą, kuriame buvo išviešinti vienos švietimo institucijos duomenys. Mes per klaidą gavome kitos institucijos duomenis“, – kalbėjo T. Salys.
„Tai rodo, kad Susisiekimo ministerijos auditoriai neatsakingai dirba su asmens duomenimis“, – pridūrė jis.
Kitų pavaldžių įstaigų vadovai taip pat piktinosi auditu.
„Toks įspūdis, nejaugi visos įstaigos vienu metu taip blogai dirba? Iki tol dirbo gerai, buvo gerai vertinamos, staiga taip blogai dirba, masiškai“, – pareiškė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Petras Kareckas.
Su savu – patogiau
P. Kareckui teko ministrui aiškintis dėl sandorių su pačios leidybos įstaigos darbuotojais. Audito duomenimis, per 2016 – 2019 metus Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre su darbuotojais sudaryta sutarčių už 60,5 tūkst. eurų.
Sutarčių už didžiausią sumą centras sudarė su jame dirbančiu vyriausiuoju dailininku Albertu Broga. Sandoriai pagal neskelbiamų viešųjų pirkimų procedūras sudaryti už meninių leidinių apipavidalinimo paslaugas, kainavusias beveik 20 tūkst. eurų.
„Aš parodžiau ministrui tuos faktus, kad jis gauna į rankas 405, 462 eurus, tai yra jo mėnesinis atlyginimas“, – kalbėjo P. Kareckas.
Jis teigė neturintis galimybių pakelti A. Brogai patį atlyginimą, nes neturi tam resursų, o sudaryti sandorius dėl autorinių paslaugų galima iš kitos biudžeto eilutės.
P. Kareckas taip pat sakė, kad su savu dailininku centrui patogiau dirbti.
„Mes matome akivaizdžiai, kad mums su savo dailininku yra patogiau dirbti, su savo redaktoriumi yra patogiau dirbti, nes knygos leidybos procese nuo pat pirmo žingsnio turi dalyvauti visi tie žmonės“, – teigė direktorius.
Jo duomenimis, pernai paties centro darbuotojams išmokėtas kiek daugiau nei dešimtadalis visų autorinių honorarų, o jie papildoma veikla užsiima ne darbo metu.
Nacionalinis vėžio institutas daugiausiai auditorių dėmesio sulaukė dėl sutarčių su įmone „Tradintek“. Su ja per tirtą laikotarpį sudaryta sandorių už maždaug 10 mln. eurų.
Pasak laikinosios įstaigos vadovės Sonatos Jarmalaitės, beveik visa ši suma susideda iš dviejų pirkimų, kai įsigyti linijiniai greitintuvai.
Pasak jos, dėl jų pirkimo skelbti tarptautiniai konkursai, o „Tradintek“ pateikė pasiūlymą vienintelė.
„Dabar pažiūrėkite į pasaulinę rinką ir jūs sužinosite, kad gamintojų tokiems unikaliems prietaisams pasaulyje nėra daug ir dominuoja vienas gamintojas“, – kalbėjo profesorė.
„Iš savo pusės viešajame pirkime padarėme viską, ką turėjome padaryti“, – pridūrė ji.
Laikinasis Ugdymo plėtotės centro direktorius Rimas Stankevičius sutiko, kad jo įstaigoje yra problemų, bet jos taip pat yra užkoduotos Švietimo ministerijoje ar Vyriausybėje.
Pasak jo, daug problemų kyla dėl prastos viešųjų pirkimų kontrolės, o geri specialistai dirbti neateina dėl per mažų algų. Pavyzdžiui, teisininkas Ugdymo plėtotės centre uždirba mažiau nei 500 eurų.
„Kas už tokius pinigus gali dirbti ir kaip galima užtikrinti kokybę? Didesnių atlyginimų mums neleidžia mokėti Vyriausybės nutarimas“, – teigė R. Stankevičius.
Artimiausiomis dienomis švietimo ministras žada susitikti ir su kitų pavaldžių įstaigų vadovais.
