Rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą, pradėjus skaičiuoti balsus, vienmandėje Zanavykų apygardoje sekmadienį pirmavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krkščionių demokratų (TS- LKD) kandidatė Irena Haase, rodė pirmiejį rinkimų apylnkių duomenys.
Išankstiniais duomenimis, konservatorė I. Haase beveik dvigubai lenkė į Seimą bandžiusį grįžti save išssikėlusį buvusį socialdemokratą Mindaugą Bastį.
Apie 23 val., paskelbus preliminarius VRK duomenis, paaiškėjo, kad laimėjo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė 58–erių advokatė Irena Haase.
Suskaičiavus rezultatus visose 40 apylinkių, išankstiniais duomenimis, I. Hasse surinko 60,89 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų, o už save išsikėlusį Mindaugą Bastį balsavo 35,47 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami balsavimo duomenys.
Seimo nario rinkimuose Zanavykų apygardoje balsavo 27,08 proc. arba 8 413 rinkėjai.
Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 31 062 balsuoti galėję asmenys.
Seimo nario vieta laisva Zanavykų apygardoje liko laisva, kai joje išrinktas buvęs socialdemokratas M. Bastys atsisakė parlamentaro mandato. Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato, dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.
Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
Zanavykų vienmandatėje apygardoje iš viso yra 40 balsavimo apylinkių.
I. Haasei tapus Seimo nare, opozicinė konservatorių frakcija Seime padidės iki 31 parlamenaro.
Rinkėjai suprato
į laisvą Seimo nario vietą užtikrintai pirmaujanti opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė 58–erių advokatė Irena Haase sako, kad rezultatas yra toks, kokio tikėtasi, tačiau pergalė nebuvo lengva.
Ji sako laimėjusi rinkimus, nes rinkėjai suvokė buvusio jų rinkto parlamentaro Mindaugo Basčio, kaltinto antivalstybine veikla, padarytą pažeidimą.
„Patys rinkėjai suvokė ir suprato buvusio Seimo nario padaryto pažeidimo laipsnį. Tas ir nulėmė jų pasirinkimą“, – BNS sekmadienio vakarą teigė I. Haase.
Pasak TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio, I. Haase triumfas rinkimuose yra pergalė prieš Konstitucijos laužytojus.
„TS-LKD kandidatės Irenos Haase pergalė Šakiuose yra ne tik pergalė prieš Konstituciją sulaužiusį Mindaugą Bastį, bet ir aiškus signalas valdantiesiems, kad jų vykdoma politika žmonėms nėra priimtina. Džiaugiuosi, kad Irena Haase, teisininkė gynusi žmones Šakių teismuose, apgynė Konstituciją ir toliau gins žmonių interesus Seime“, – BNS sekmadienį teigė G. Landsbergis.
„Rezultatas geras, nes tikėjomės tokio, kadangi įdėta daug darbo“, – teigė I. Haase.
Konservatorė teigė, kad kova su M. Basčiu nebuvo lengva.
„Buvo pastovus neigimas to, ką padarė (varžovas M. Bastys), kad yra auka ir panašiai, bet rinkėjai atidavė savo balsus ne jam, o už mane, jie nori permainų, nori visiškai kitokio atstovo Seime, negu buvo iki šiol“, – BNS teigė I. Haase.
Sekmadienio vakarą TS-LKD Šakių skyriaus būstinėje ji jau sveikinama su pergale rinkimuose.
I. Haase patikino, kad sėkmę lėmė ir buvusio konkurento pirmame ture „valstiečių“ deleguoto žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio palaikymas.
„Tik iš jo sulaukiau (paramos)“, – paklausta, iš kelių rinkimų pirmojo turo varžovų sulaukė palaikymo.
Konservatorė sako, jog norėtų dirbti parlamentiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete: „Tokia preliminari mintis, pamatysime, kaip bus. Kur kitur? Dar turiu pagalvoti. Žiūrėsime pagal aplinkybes. Esu darbaholikė, jeigu reikia dirbti, tai reikia“.
I. Haase teigė kol kas nežinanti, ar persikraustys gyventi į Vilnių.
Vilniuje gimusi ir užaugusi, I. Haase studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo teisininkės kvalifikaciją. Po studijų atvyko ir iki 2004 metų dirbo Šakių rajono savivaldybės administracijoje. Pastaruosius 14 metų verčiasi advokato praktika.
2007-2019 metais buvo renkama į Šakių rajono savivaldybės tarybą.
Nuo 2004 metų priklauso TS-LKD, yra Šakių rajono savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnė.
I. Haase nurodo laisvai kalbanti rusų ir lenkų kalbomis. Ištekėjusi, turi du vaikus.
Aktyvumu nepasižymėjo
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad iki 20 val., kada užsidarė apylinkės, savo sprendimą pareikšti atėjo 19,49 proc. rinkėjų.
Per pirmą turą tuo pačiu metu į balsadėžes biuletenius su savo balsais jau buvo įmetę 22,5 proc. rinkėjų.
Iš viso savo balsus atidavė 26,98 proc. apygardoje registruotų rinkėjų – beveik trimis procentiniais punktais mažiau nei per pirmą turą.
Išankstinio balsavimo aktyvumas siekė 7,49 proc., o pirmame ture buvo 7,3 proc.
„Rinkėjų aktyvumas 0,33 proc. per pirmą turą buvo didesnis“, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Daugiausia rinkėjų, pasak jos, sekmadienį sulaukė Barzdų rinkimų apylinkė, kur balsavo daugiau negu 8,37 proc. rinkėjų.
Šakių rajono mero rinkimuose gyventojai iš anksto balsavo aktyviau. Per 2016 metų Seimo rinkimų antrą turą – taip pat, kai aktyvumas siekė 9,66 proc.
Pasak jos, antrame ture per išankstinį balsavimą šios apygardos savivaldybėse balsavo 522 rinkėjai – 47 gyventojais daugiau negu per pirmą turą, bet perpus mažiau negu per 2016 metų Seimo rinkimų antrą turą.
„Lyginant su pernai metais vykusiais Šakių rajono mero rinkimais, antrame ture iš anksto savivaldybėse balsavo tuo metu 651 rinkėjas arba 130 gyventojų daugiau nei šiemet“, – lygino VRK vadovė.
Balsuotojų specialiuose paštuose antrame ture sulaukta irgi daugiau – atėjo 230 rinkėjų, o pirmame ture – 216 gyventojų. 2016 metais per antrąjį rinkimų turą balsavo 310 rinkėjų. „Matome, kad balsavusiųjų šiemet specialiuose paštuose balsavusiųjų rinkėjų skaičius yra mažesnis“, – tvirtino VRK vadovė.
L. Matjošaitytės teigimu, Zanavykų apygardoje antrame ture 1574 rinkėjai balsavo namuose: „Tai vos keliais rinkėjais mažiau nei per pirmą turą, bet lyginant su 2016 metų rinkimais, rinkėjų aktyvumas keliais šimtais yra mažesnis“.
Iš anksto aktyviausiai balsavo Pavonių, Sudavos, Žvirgždaičių, Gerdžiūnų, Varpo, Kidulių apylinkių gyventojai – atėjo 10-11 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.
Ji pabrėžė, kad apie rinkimų pažeidimus nė vieno pranešimo kol kas negauta.
„Tiek išankstinio balsavimo metu, tiek ir rinkimų dieną, sekmadienį, nei VRK su apygardos rinkimų komisija, nei policija ar „Baltosios pirštinės“ atstovai negavo pranešimų apie galimus rinkimų tvarkos pažeisimus, rinkėjų papirkimus“, – teigė L. Matjošaitytė.
Fiksuotas vienas pažeidimas
Zanavykų vienmandatėje apygardoje per rinkimus sekmadienį fiksuotas kol kas vienintelis pažeidimas – bandyta per anksti atplėšti balsavimo paštu vokus.
Kaip BNS pranešė apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Rasita Grincevičienė, Kriūkų rinkimų apylinkėje, kurioje yra 848 balsavimo teisę turintys asmenys, buvo „pradėta per anksti atplėšinėti pašto išorinius vokus“.
„Informavo mus, susisiekėme su pirmininke, viską sustabdėme. Jie atkirpo tik išorinius vokus, kažkiek jų, o juose dar yra kitas, mažas vokas, tai jų neatkirpo“, – sakė R. Grincevičienė.
Vyriausioji rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė su pažeidimo aplinkybėmis išsamiai dar nėra susipažinusi, todėl nekomentavo, kas laukia Kriūkų apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės.
„Važiuojame dabar į apylinkę žiūrėti, kas ten atsitiko, bet vertinu, žinoma blogai, tokie dalykai netoleruotini“, – teigė ji.
L. Matjošaitytė pabrėžė, kad apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė yra patyrusi, nes seniai dirba, todėl stebėjosi tokiu jos elgesiu: „Tos procedūros turi būti pakankamai gerai žinomos, tai klausimas tada, kas čia atsitiko“.
Tuo tarpu Kriūkų apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė Socialdemokratų partijai priklausanti Anelė Mockaitienė BNS teigė, kad įvyko nesusipratimas.
„Kai gavome vadinamąjį paštą – visus namuose ir paštu balsavusių žmonių vokus – suskaičiavome... o mano labai mažas stalas ir galvojome, kur juos padėti, sudėjom į dėžutę, bet buvo nepatogu, susidėjome į didelį voką, nespėjau padėti prie balsadėžės. Ir visa istorija“, – telefonu BNS aiškino apylinkės komisijos pirmininkė.
Tačiau vėliau ji pripažino, kad vis tik „vieno ar dviejų vokų buvo atkirpti galai“.
„Pažeidimo nebuvo, nes nė vienas balsavimo biuletenis nebuvo nei išimtas, nei matomas, o kad iki jų prieiti dar daug procedūrų“, – tikino ji, pabrėžusi, kad kirpdama antrą voką, dėl to telefonu konsultavosi su kita komisijos nare, kuri įspėjo, kad to daryti negalima, kol nebus pasibaigęs balsavimo laikas.
A. Mockaitienė BNS teigė „su įvairiais rinkimais dirbanti nuo maždaug 1983 metų, kai pradėjo dirbti seniūnijoje“.
R. Grincevičienė stebėjosi apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės, kuri tokios veiklos ėmėsi, elgesiu: „Nežinau, kaip čia atsitiko, pirmininkė tokia patyrusi. Kaip ji čia paklydo. Matyt norėjo susitrumpinti naktinį darbą“.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkė teigė klaususi kitų stebėtojų, ar vokai po incidento yra saugūs: „Jie sako, kad viskas gerai“.
Pasak R. Grinceviečienės, šį pažeidimą pastebėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų deleguota stebėtoja.
