Kaltas, bet nežinia dėl ko. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovams atrodo buvęs šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas 53-ejų D.Zabulionis.
Nors teismai vakar jau trečią kartą pripažino, kad aukštas pareigas ėjęs valdininkas buvo atleistas neteisėtai, buvusio kabineto durys jam uždarytos.
Grįžęs negalėtų dirbti
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vakar patenkino D.Zabulionio skundą dėl neteisėto atleidimo, bet nusprendė į darbą jo nebegrąžinti.
Teismo vertinimu, jam nebus sudarytos sąlygos dirbti Lietuvos automobilių kelių direkcijoje.
Į šios įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas D.Zabulionį, priteisęs jam 30 tūkst. eurų, buvo grąžinęs vasario 14-ąją, tačiau darbe jis išbuvo tik tris valandas, kol išgirdo, kad yra nušalintas.
Po mėnesio D.Zabulionis vėl buvo atleistas – susisiekimo ministras R.Masiulis tuomet paaiškino, kad į darbą sugrąžintas Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas nėra nepriekaištingos reputacijos.
„Geriau jau būčiau kaltinamasis baudžiamojoje byloje, tuomet būtų ieškoma kaltės įrodymų, svarstoma, ar jie pagrįsti. Dabar viskas apipinta mitais ir gandais“, – po vakarykščio teismo sprendimo „Lietuvos rytui“ sakė D.Zabulionis.
– Skubos tvarka atleistas, teismo grąžintas į darbą, nušalintas ir vėl atleistas. Pasirodo, vėl neteisėtai.
Kas čia vyksta? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Zabulionio.
– Kad ir kaip pavadinčiau šį procesą, jo pabaigos dar nematyti. Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas jau pareiškė, kad tikrai skųs šį teismo sprendimą.
Man šis procesas nuo pirmos dienos atrodė kaip absurdas. Iš pradžių aš to dar nesuvokiau, bet kai pradėjau analizuoti, visa ši situacija pasirodė absurdiška.
Viskas paremta tik emocijomis: patinka-nepatinka, tikiu-netikiu, gražu-negražu.
– Nors VAAT nusprendė, kad buvote atleistas neteisėtai, šįkart nusprendė negrąžinti jūsų į darbą. Jūs to prašėte?
– Prašiau, nes man atrodė visai logiška – jei buvau neteisėtai atleistas, turiu būti grąžintas.
Kuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą manęs negrąžinti, dar nežinau, tačiau bet koks teismo sprendimas pirmiausia yra gerbtinas. Aš pasitikiu Lietuvos teisėsauga ir teismais.
– Bet kuriuo atveju sprendimas buvo jums palankus. Šįkart jums priteista 13,2 tūkstančio eurų kompensacija už priverstines pravaikštas.
– Ne pinigai svarbiausia. Pirmiausia aš siekiau įrodyti, kad institucija elgėsi neteisėtai. Jei valstybėje yra nustatyta tvarka, jos reikia laikytis, o jei institucija jos nesilaiko, kuo ji skiriasi nuo nusikaltėlių?
Manau, kad atleisti mane nusprendė politikai. Kažkas nutarė: tvarkomės, valomės ir statome tuos, kuriuos valys kiti. Tik tiek.
Kitaip nesuprantu, kodėl reikia žmogų atleisti, jei jis nepadarė nieko neteisėto. Jei yra faktų apie neteisėtą veiklą ar sprendimą, dėkime ant stalo ir nagrinėkime.
Mano situaciją teismai išnagrinėjo jau kelis kartus, bet negaliu sakyti, kad džiaugiuosi, nes laimiu prieš valstybines institucijas, galima sakyti, – prieš valstybę.
Iš to nelaimi niekas – nei direkcija, nei aš, nei visuomenė. Tai neduoda jokios naudos ir Lietuvos kelių sistemai.
– Teismai ne kartą pripažino, kad atleidžiant jus buvo padaryta pažeidimų. Pirmą kartą jums nebuvo duota laiko pasiaiškinti, antrą kartą tyrimą dėl jūsų veiklos direkcija pradėjo neturėdama tam teisinio pagrindo. Kaip tai vertinate?
– Tiesiog atsirado kažkas, kas vykdė kažkieno valią, ir tai darė nemokšiškai ir nevykusiai. Aš dvejus metus esu vadovavęs personalo skyriui ir sugebėdavau perskaityti, kas parašyta Valstybės tarnybos įstatyme. Dabar žmonės eina pareigas, vaikšto į darbą, bet, atrodo, neperskaito.
Jei pačioje pradžioje būtų atsiradęs vienas protingas žmogus, kuris būtų pasakęs, kad taip elgtis negalima, šios nesibaigiančios istorijos net nebūtų. Būtent trūko žmogaus, kuris būtų priėmęs valingą sprendimą.
– Šią savaitę teismai vėl atvers su koncernu „MG Baltic“ susijusią politinės korupcijos bylą. Gal tuomet paaiškės, ar į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvote paskirtas koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuomečio bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka. Gal tai bandoma įrodyti?
– Atvirai kalbant, su „MG Baltic“ byla aš niekaip nesusijęs. Mane vieną kartą apklausė kaip liudytoją, nes apie mane R.Kurlianskis galimai kalbėjo su vienu „Kauno tiltų“ vadovų.
Aš šiame pokalbyje nedalyvavau ir nieko apie tai nežinau. Mes su R.Kurlianskiu apie tai niekada nekalbėjome, tų temų neaptarinėjome, nes, patikėkit, abiem labai skaudu.
Kas pasikeis, jei aš jo paklausiu: „Kodėl taip sakei?“ Jis kažką atsakys, bet nežinau, ar aš tuo turėsiu tikėti. Tai kam tada klausti? Juk nuo to nė vienam iš mūsų nebus geriau. Jei jau kas įvyko, tai įvyko. Be to, tai buvo maždaug prieš dvejus metus.
Mes bendraujame jau beveik trisdešimt metų, tai ar verta aiškintis? Galų gale šio pokalbių dalyvių iki šiol niekas normaliai nepaklausė: „Ką jūs čia šnekėjote? Rimtai ar juokavote?“
– Jūs esate susipažinęs su šio pokalbio turiniu?
– Perskaičiau to pokalbio stenogramą, kuri buvo nusiųsta Susisiekimo ministerijai ir direkcijai, ir randu dviejų žmonių žodžius, nors byloje buvo nurodyta, kad jie kalbėjosi trise.
Jei mano byla būtų baudžiamoji, tuomet būtų išnagrinėtas šių įkalčių autentiškumas ir teisėtumas. Dabar aš skaitau stenogramas, kuriomis naudojasi Automobilių kelių direkcija, bet jos buvo siųstos Susisiekimo ministerijai.
Asmens duomenų inspekcijos paklausiau, ar direkcija gali naudotis ir viešinti kitai institucijai skirtą informaciją, tai mano užklausą jie nagrinėjo pusę metų.
Tiek laiko kelios institucijos susirašinėjo tarpusavyje ir nagrinėjo elementarų klausimą – ar teisėtai buvo paviešinti pokalbiai? Ir nieko neatsakė.
– Kuo užsiimate dabar?
– Aš jau ir teisme sakiau, kad viskas, ką tik pradėčiau, įstringa dėl pavardės. Užsiimu veikla, nesusijusia nei su keliais, nei su statybomis, nei su politika.
Lankau kursus, laikau egzaminus, bet tai susiję su mano gyvenimo būdu. Bandau pradėti gyvenimą iš naujo. Žinoma, dar egzistuoja viltis, kad grįšiu į direkciją dirbti pagal specialybę.
– Dar tikrai to norėtumėte?
– Turbūt norėčiau, nes perėjęs visus šiuos filtrus artimiausius dvidešimt metų nepriimčiau jokio neteisėto sprendimo. Visi veiksmai būtų pasverti ir apgalvoti.
Tą vienintelę dieną, kai buvau grąžintas į darbą, aš kolegoms pasakiau, kad direkcijoje nėra žmogaus, kuriam negalėčiau pažiūrėti į akis, nes nė vienam darbuotojui aš nedaviau jokio neteisėto nurodymo.
Normaliai bendrauju su bet kuriuo direkcijos darbuotoju, jei jis tik nebijo su manimi kalbėti.
– Tai gal buvo tų neapgalvotų ir neteisėtų veiksmų?
– Aš tikrai nedariau jokio nusižengimo ir nusikaltimo. To nėra, nes jei būtų, mane būtų išvedę su antrankiais.
Pareigūnai mane stebėjo metus, klausėsi mano pokalbių kabinete ir telefonu, ir vienintelis dalykas, kuris jiems užkliuvo, buvo pokalbis apie mane.
Atsidūriau tokioje nelinksmoje situacijoje, bet ką padarysi – ne visos dienos gyvenime saulėtos.
