Dalis politikų turi paaiškinimą, kodėl iš 128 Seimo narių, dalyvavusių balsavime dėl apkaltos M.Basčiui, net 56 iš esmės balsavo prieš:
1. Apkaltą M.Basčiui buvo siūloma pradėti už tai, kad jis 2012-2013 m. organizavo „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais;
2. Kad jis duodamas paaiškinimus VSD ir NSGK, M.Bastys bandė nuslėpti savo ryšius, vengė atsakyti į atliekant tyrimą užduotus klausimus; siekė sumenkinti savo vaidmenį organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios atstovais; siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi Ignalinos AE uždarymo darbais, o ne Baltijos AE projekto įgyvendinimu; skirtingai aiškino apie savo kontaktų su J.Kostinu pobūdį, skaičių ir laiką;
3. Atsakydamas į VSD klausimyną (anketą), M.Bastys nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika.
Tačiau, KT pateiktoje išvadoje iš visų šių kaltinimų, liko tik vienas – kad VSD anketoje M.Bastys nenurodė, kad pažįsta buvusį KGB darbuotoją P.Vojeiką.
Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, Seimo nariams pirmiausia kilo klausimas – ar iš viso būtų pradėta apkalta, jeigu M.Bastį būtų buvę siekiama apkaltinti tik dėl tos VSD anketos, kaip kad jis po KT išvados buvo kaltinamas?
Svarstoma, kad tokiu atveju apkaltos procesas nebūtų pradėtas.
Apkaltos iniciatoriai iš esmės slepia šias aplinkybes ir niekada nėra jų komentavę, apsiribodami tuo, kad KT pripažino, jog M.Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Tokia padėtis susidarė pirmiausia dėl to, kad aktyviausi apkaltos Iniciatoriai – NSGK ir jo pirmininkas V.Bakas – visame apkaltos procese elgėsi labai nekvalifikuotai arba buvo iš anksto aiškiai politiškai angažuoti.
Tokia išvada daroma susipažinus su KT išvada. Pasirodo, M.Bastį buvo siekiama apkaltinti už jo veiksmus, kuriuos jis atliko 2012-2013 m., t.y. ankstesnėje kadencijoje.
Jeigu V.Bakas yra teisininkas, negi jis nesuprato, kad toks kaltinimas yra niekinis?
Taip pat negi niekas iš aktyviausių apkaltos iniciatorių nesuprato, kad apkalta galima tik tokioje apimtyje, kokią buvo pasiūliusi iniciatyvinė Seimo narių grupė (juk tai ne pirma apkalta, yra daug pavyzdžių ir jau suformuota praktika).
Nagrinėjant apkaltos klausimą KT paaiškėjo, kad apkaltos iniciatoriai jau savo iniciatyva kaltinimo ribas M.Basčiui gerokai išplėtė. M.Bastį bandyta apkaltinti net ir už jo veiksmus, atliktus po apkaltos proceso pradžios, t.y. po 2017-03-14 (kada iniciatyvinė grupė pakeitė teikimą pradėti apkaltą).
Dėl nurodytų priežasčių KT neturėjo teisinio pagrindo pagal nurodytus kaltinimo epizodus nagrinėti apkaltos klausimų ir priimti sprendimus, todėl ir liko tik VSD anketa. O tai reiškia, kad garsiai reklamuota M.Basčio apkalta iš esmės subliūško.
Suprantama, absoliuti Seimo narių dauguma į visus šiuos niuansus nebuvo įsigilinusi, pasitikėjo apkaltos iniciatorių kompetencija ir sąžiningumu ir balsavo už apkaltos pradėjimą.
Ne paslaptis, kad netgi ir dabar tikrai ne visi Seimo nariai žino šiuos su apkalta susijusius niuansus. Tačiau tie, kurie sugebėjo išsiaiškinti ir suprasti, kad juos buvo bandoma apgauti, tikėtina ir balsavo prieš apkaltą.
Beje, kita dalis balsavo už apkaltą ne todėl, kad jos M.Bastys už tą VSD anketą yra nusipelnęs, o todėl, kad yra tikrai dviprasmiška teisinė situacija, kaip turėtų būti elgiamasi, kuomet yra galutinė ir neskundžiama KT išvada.
Ypač pabrėžtina, kad tokie balsavimo rezultatai yra netgi egzistuojant tokiai aplinkybei, kad už M.Basčio realiai „nestovi“ jokia partija, todėl niekas jo viešai negynė, už jį niekas neagitavo, nedrįso viešai pasakyti to, kas nurodyta aukščiau. Jis buvo „vienas lauke karys“.
Todėl dalis Seimo narių daro išvadą – balsavusieji dėl apkaltos M.Basčiui patys objektyviai ir sąžiningai vertino realią situaciją.
