Trečiadienį susirinkusi laikinoji komisija pasiaiškinti kvietė 2014-2016 metais žemės ūkio ministrės pareigas ėjusią Darbo partijos deleguotą Virginiją Baltraitienę.
Kaip naujienų agentūrai BNS anksčiau sakė komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, turima duomenų, kad į dabar jau buvusią ministrę 2015-aisiais kreipėsi čekai, tačiau ji prie iniciatyvos neprisijungė.
2015 metų rudenį čekų žemės ūkio ministras Marianas Jurečka laišku kreipėsi į ministrę norėdamas ne tik sužinoti Lietuvos poziciją dėl iš kitų ES šalių į Lietuvą patenkančių maisto produktų kokybės, bet ir prašė paremti Čekijos iniciatyvą maisto produktų kokybės klausimą iškelti EK ar ES Taryboje.
Iniciatyvą palaikė
Kalbėdama komisijos posėdyje V.Baltraitienė pripažino, kad 2015-ųjų lapkritį, jai einant ministro pareigas, buvo gautas Čekijos žemės ūkio ministro raštas. Jame teigta, kad nors kai kurių Čekijoje parduodamų maisto produktų sudėtis vienoda, žymiai skiriasi skonis. Klausta, ar Lietuvoje nepastebėta panašių dalykų.
„Kreipėmės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gauta buvo iš veterinarijos tarnybos, kad vienas žmogus skundėsi kava, bet nebuvo nustatyta, kad ji būtų kitokios kokybės“, – sakė V.Baltraitienė.
Vėliau, pasak buvusios ministrės, buvo gauti oficialūs raštai, kad nėra gauta duomenų apie prastesnės kokybės produktus. Čekams buvo atsakyta, kad Lietuva palaiko jų poziciją ir iniciatyvą. Taip pat, kad klausimo svarstymas būtų perkeltas į Žemės ūkio ministrų tarybą.
„2016-ųjų gegužės mėnesį Čekija pateikė šitą informaciją, tokius savo pastebėjimus ir baimes ir mūsų oficiali pozicija buvo, kad mes palaikome ir kad turėtų Europos Komisija imtis kažkokių veiksmų ir vienodai reglamentuoti, ar gali produktai su ta pačia etikete skirtis savo sudėtimi.
Dabar matome, kad Europos Komisijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri dirba, nori patvirtinti metodiką ir kriterijus, kad visose valstybėse tai būtų patikrinta“, – žurnalistams sakė buvusi ministrė.
Jos manymu, toks patikrinimas turi apimti visas Europos valstybes, o ne kiekvieną valstybę atskirai. Be to, turi būti nustatyta bendra metodika ir kriterijai, kaip produktai būtų tikrinami. Pasak V.Baltraitienės, jei norima verslui įrodyti, kad produktų sudėtis turi būti tokia pati ir kad Europos Komisijoje būtų priimtas reglamentas, visos valstybės turi susijungti tyrimui.
„Galbūt reikia atskirti Vakarų Europą nuo Rytų Europos, nes turime įtarimus, kad Rytų Europoje produktai yra kitokios kokybės. Tai nereiškia, kad tie maisto produktai yra nesaugūs, kad jie pažeidžia kokius nors reikalavimus ar kad negalima vartoti, bet jie yra kitokios sudėties“, – sakė V.Baltraitienė.
Ne jo kompetencija
Visgi V.Baltraitienė nebuvo vienintelė buvusios Vyriausybės ministrė, pakviesta į komisijos posėdį. Į parlamentarų klausimus turėjo atsakyti ir buvęs teisingumo ministras, buvęs socialdemokratas Juozas Bernatonis, šiuo metu einantis Seimo nario pareigas.
Tiesa, komisijos nariams svarbių atsakymų jis nepateikė, teigdamas, kad maisto produktai ir jų patekimas į Lietuvą nėra Teisingumo ministerijos kompetencija.
„Kaip buvęs ministras noriu pasakyti, kad visos valdžios institucijos dirbo pagal savo kompetenciją. Teisingumo ministerija neturi rūpintis maisto produktais. Aš, kaip ministras, negalėjau tuo užsiimti, nes tai nebuvo mano kompetencija. Todėl labai nustebau, kad buvau pakviestas į komisijos posėdį“, – kalbėjo J.Bernatonis.
Tylėjo 6 metus
Buvęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas komisijos posėdyje teigė, kad apie galimai kai kurias Europos šalis pasiekiančius prastesnės kokybės maisto produktus jis girdėjo jau 2011-aisiais.
„Tokia pozicija dėl dvigubos kokybės pas mus iškilo dar 2011 metais, kai man teko kalbėtis su Slovakijos kolege. Ji užsiminė, kad pas juos buvo toks tyrimas, bet tuo ir baigėsi“, – komisijos posėdyje kalbėjo F.Petrauskas.
Anot jo, kiek vėliau, 2012-2013 metais jis, kartu su Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentu Liutauru Labanausku ėmėsi tyrimo, kurio metu buvo tikrinama, ar ant maisto produktų, skirtų vaikams, etikečių nurodyta sudėtis atitinka tai, kas iš tikro yra produkto viduje. Visgi tyrimas nebuvo baigtas.
Jo teigimu, tuomet buvo kreiptasi į Joną Milių, ėjusį Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pareigas. Buvo planuota tikrinti ir kitus produktus, tokius kaip žuvies piršteliai, „Nutella“, grietinė ir pan.
„2015-ais metais, kada iškilo klausimas čekų ir slovakų, mes buvome pastatyti prieš faktą“, – komisijos posėdyje sakė F.Petrauskas.
Kaltina J.Milių
Komisijos pirmininkė Seimo narė Guoda Burokienė po posėdžio sakė, kad nors visi posėdžio dalyviai kalbėjo skirtingus dalykus, aiškėja, kas buvo ir kas nebuvo daroma. Ji taip pat sakė, kad daugelis kalbėjusiųjų pirštu bedė į buvusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių.
„Daug aiškiau viskas bus po kito posėdžio, kai bus pakviestas buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius. Jis atsakys į visus klausimus, kadangi daugelis šiandien (trečiadienį – Aut.) kalbėjusių suvedė viską į direktorių, į jo poziciją ir kaip jo tarnyboje buvo viskas daroma ar, greičiau, nedaroma“, – kalbėjo G.Burokienė.
Anot jos, posėdžio metu kilo nemažai prieštaravimų, nes Vartotojų teisių apsaugos tarnyba visą kaltę verčia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šie bando išsisukti, kad jiems nebuvo pavesta rūpintis maisto produktais.
„Man atrodo labai keistas tas sluoksniavimas, kad vieni atsakingi už maistą, kiti ne už maisto produktus. Bet tai yra vartotojų teisės, tai turėtų apimti bendrą poziciją žmonių, turėtų būti viena institucija, kuri užtikrintų kokybę nuo A iki Z“, – sakė G.Burokienė.
Paklausta, ar įžvelgia buvusios ministrės V.Baltraitienės atsakomybę, komisijos pirmininkė sakė, kad tuo metu, kai galėjo, ji prisijungė, bet Lietuvos dalyvavimas skirtingos kokybės maisto produktų tyrime buvo nepakankamas, nes neatliko jokių bandymų, juolab, kad apie tai kalbėta jau 2015-aisiais.
