Į LRT.lt kreipėsi vilnietis Darius, norėdamas sužinoti, kokia Lietuvos miestų gyventojų dalis gali girdėti perspėjimo sirenas ir ar situacija gerėja.
„Anksčiau perspėjimo sirenas girdėdavo ne visi Vilniaus gyventojai. Kokia situacija dabar? Ar sirenos Vilniuje ir kituose miestuose girdimos visur?“ – klausia Darius.
PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Bolys sako, kad Vilniuje ilgą laiką tebuvo 6 sirenos, dabar jau – 12.
„Tiek sirenų Vilniaus miestui, aišku, nepakanka, nes jomis galime perspėti tik apie 19 proc. gyventojų. Kituose miestuose situacija geresnė. Kaune yra 77 sirenos, jas gali girdėti 79 proc. gyventojų. Klaipėdos mieste esančią 51 sireną girdi 90 proc. gyventojų.
Šiauliuose įrengtos 24 sirenos pasiekia 79 proc. miesto gyventojų, Panevėžyje esančias 22 sirenas taip pat gali girdėti 79 proc. miestiečių“, – vardija A. Bolys.
Pinigų neužtenka, bet Astravo AE pavojus verčia susiimti
Pasak pašnekovo, Vilniuje sirenų mažai, nes neskiriama pakankamai lėšų joms įsigyti. Kiekvienais metais iš turimų resursų pavyksta įsigyti tik 3–4 sirenas.
„Vilniuje sirenų yra 12, dar reikėtų maždaug 30–35. Vykdant perspėjimo sirenomis sistemos įrengimą Astravo AE galimo poveikio zonoje, Vilniuje bus įrengta pakankamai sirenų, kad būtų užtikrintas viso miesto gyventojų perspėjimas“, – tikina A. Bolys.
Plastikiniai langai – trukdis išgirsti sirenas
Paklaustas, kaip pasirenkamos vietos sirenoms įrengti, specialistas teigia, kad pirmiausia rekomenduojama panaudoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams priklausančius statinius (pastatai, stiebai, bokštai) ir jų infrastruktūrą.
Nesant galimybių sirenas įrengti ant esamų statinių, sirenų įrengimas turėtų būti planuojamas ant naujai statomų stiebų ar bokštų. Taip pat, pasak A. Bolio, vietų parinkimą lemia ir sirenų galingumai, nuo kurių priklauso ir sirenos garso aprėpties spindulys.
Nors sirenos įrengiamos vietose, iš kur garsas turėtų kuo geriau pasiekti gyventojus, yra ir jį slopinančių trikdžių. Vienas jų – plastikiniai langai.
„Pagrindinis veiksnys, slopinantis garsą, yra vėjas (pavėjui girdima geriau), krituliai. Taip pat garsą slopina ir aukšti pastatai, esantys tarp jūsų ir sirenos, aplinkos triukšmas, kurį sukelia transportas ar kiti veikiantys įrenginiai, o jei esate viduje – plastikiniai langai“, – aiškina A. Bolys.
