Galima spėti, kad sukluso ir jau buvę Seimo pirmininkai, kurių nuo Nepriklausomybės atkūrimo buvo 13. Tiesa, nors pirmininkų buvo 13, asmenų, kurie ėjo šias pareigas, buvo 9, mat kai kurie iš jų parlamentui vadovavo daugiau nei vieną kartą.
Į Seimo pirmininko postą daugiau nei vieną kartą buvo paskirti: Vytautas Landsbergis, Česlovas Juršėnas ir Artūras Paulauskas. Seimo vadovo kėdėje taip pat yra sėdėję Algirdas Mykolas Brazauskas, Artūras Paulauskas, Viktoras Muntianas, Arūnas Valinskas, Irena Degutienė, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė.
Buvo pirmasis
Pirmasis Lietuvos Seimo pirmininkas buvo Vytautas Landsbergis. Profesorius Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo nuo 1990-ųjų iki 1992-ųjų. Tų metų vasario 24-ąją jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, o kovo 11-ąją V.Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos pirmininku.
Jis vadovavo parlamento sesijai, kurioje kovo 11-ąją buvo paskelbta atkuriama Lietuvos nepriklausomybė. Pagal laikinąją Konstituciją jis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – valstybės vadovu. V.Landsbergiui vadovaujant buvo galutinai parengtas Konstitucijos projektas ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija paskelbta 1992-ųjų lapkričio 6-ąją.
Praėjus ketveriems metams po to, kai baigė eiti Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas, V.Landsbergis buvo vėl išrinktas Seimo nariu ir 1996-ųjų lapkričio 25-ąją vėl pradėjo eiti Seimo pirmininko pareigas.
Pareigas ėjo daugiausia kartų
Daugiausia kartų Seimo pirmininko pareigas ėjo Č.Juršėnas. Jis parlamento vadovu buvo paskirtas tris kartus. 1992-aisiais Č.Juršėną į Seimą iškėlė tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija. Jis buvo išrinktas Seimo pirmininko pavaduotoju, o nuo 1993-iųjų vasario 25-osios iki 1996-ųjų lapkričio 25-osios ėjo Seimo pirmininko pareigas.
Antrą kartą Seimo pirmininku jis tapo 2004-ųjų balandį. Tada jis tapo laikinuoju parlamento vadovu. Šias pareigas jis pradėjo eiti tada, kai, nušalinus prezidentą Rolandą Paksą, tuometis Seimo pirmininkas A.Paulauskas buvo paskirtas laikinuoju Lietuvos prezidentu. Kai Valdas Adamkus buvo išrinktas prezidentu, A.Paulauskas grįžo į Seimo pirmininko pareigas.
Paskutinį kartą Seimo pirmininku Č.Juršėnas tapo 2008-ųjų balandį, kai iš šių pareigų atsistatydino V.Muntianas. Šias pareigas jis ėjo iki kadencijos pabaigos tų pačių metų lapkritį.
Naujasis Seimo pirmininkas V.Pranckietis lapkričio pradžioje sakė, kad turi Č.Juršėno sutikimą tapti jo visuomeniniu patarėju.
Nuo scenos – į pirmininko kėdę
Turbūt daugeliui buvo netikėta, kai laidų vedėjas, pramogų verslo ryklys A.Valinskas pasuko į politiką. 2008-aisiais jis įkūrė Tautos prisikėlimo partiją ir buvo išrinktas jos pirmininku. Tais pačiais metais buvo išrinktas į Seimą.
Jau pirmojo posėdžio metu buvo išrinktas Seimo pirmininku. Tiesa, tam prireikė dviejų slaptų balsavimų.
Tiesa, A.Valinskas Seimo pirmininko kėdėje sėdėjo neilgai – 2009-ųjų rugsėjo 15-ąją buvo atstatydintas iš šių pareigų. Trisdešimt parlamentarų tada pasirašė dokumentą, kuriuo pareiškė nepasitikėjimą tuomečiu Seimo pirmininku – jis buvo kaltinamas bičiulystėmis su nusikaltėliais, kurios galėjo turėti įtakos Seimo pirmininko darbui, nors pats tokias pažintis neigė.
A.Valinsko atstatydinimui pritarė 95 parlamentarai, 20 balsavo prieš, 9 biuleteniai buvo sugadinti.
2012-aisiais jis dar kartą bandė patekti į Seimą kandidatuodamas su Liberalų ir centro sąjunga, tačiau perrinktas nebuvo ir grįžo į pramogų verslą.
Perėmė vadžias
Atstatydinus A.Valinską ir praėjus vos dviem dienoms po jo atstatydinimo procedūros, Seimo pirmininke buvo patvirtinta konservatorė I.Degutienė. Slaptame balsavime už jos kandidatūrą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 48.
Ji buvo vienintelė kandidatė, o išrinkta I. Degutienė tapo pirmąja Lietuvos moterimi Seimo pirmininke. Iki kol buvo išrinkta, ji ėjo parlamento vicepirmininko pareigas. Pati politikė tada sakė, kad A.Valinską lenkia patirtimi, žiniomis, pažintimis.
I.Degutienei tapus Seimo pirmininke, jos populiarumas sparčiai augo ir jau po pirmojo mėnesio poste jos reitingas šoktelėjo net 13 kartų. 2009-aisiais politikė buvo išrinkta žurnalo „Stilius“ metų moterimi.
Tiesa, I.Degutienės laikas Seimo pirmininko poste nepraėjo be nesklandumų. 2012-ųjų spalį Darbo partija Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) apskundė ją, nes ji neva nemokamais bilietais į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasirodymus papirkinėjo uostamiesčio pensininkus.
Teatro atstovai tvirtino, kad nemokami bilietai senjorams buvo skiriami pagal Kultūros ministerijos ir teatro vykdytą programą „Teatras senjorams“. VRK nusprendė, kad toks Darbo partijos skundas yra nepagrįstas.
Ilgai neužsibuvo
Po 2012-aisiais vykusių Seimo rinkimų parlamento vadovo kėdė atiteko „darbiečiui“ V.Gedvilui. Šias pareigas jis ėjo iki 2013-ųjų spalio, kai savo noru paprašė būti atleistas iš Seimo pirmininko posto.
Pats V.Gedvilas tikino, kad iš pareigų pasitraukė, nes norėjo kandidatuoti į Europos Parlamentą, tačiau konservatoriai tuomet tikino, kad jį išeiti vertė Viktoras Uspaskichas, nes buvo nepatenkintas tuo, kaip V.Gedvilas atstovauja jo interesams. Už V.Gedvilo atleidimą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 35.
Konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius Seimo pirmininko atsistatydinimą pavadino „akivaizdžiu prievartiniu aktu“.
Kol dar ėjo Seimo pirmininko pareigas, V.Gedvilas paslapčia atšoko vestuves su gyvenimo drauge Jolanta Grizickaite. Tuometinis Seimo pirmininkas slėpė planus antrą kartą kurti šeimą, tad to nežinojo nei daugelis kolegų politikų, nei žurnalistų.
Laikė V.Uspaskicho statytine
V.Gedvilui palikus Seimo pirmininko kėdę, ją užėmė kita „darbietė“, tuomet V.Uspaskicho statytine vadinta L.Graužinienė. Nors jos agitacinė kalba Seime kėlė juoką, už šią politikę balsavo 77 kolegos. Į postą taip pat pretendavęs liberalas Eugenijus Gentvilas gavo 39 balsus. Devyni balsavimo biuleteniai buvo sugadinti.
Paskelbus balsavimo rezultatus, socialdemokratė Birutė Vėsaitė kolegei L.Graužinienei garsiai palinkėjo saulėtų santykių su prezidente Dalia Grybauskaite.
L.Graužinienė pranešė pagal Seimo statuto reikalavimus „su skaudančia“ širdimi sustabdanti narystę Darbo partijos frakcijoje. Ji taip pat pasiūlė iš Seimo pirmininko atsistatydinusiam V.Gedvilui tapti jos pavaduotoju. Šis sutiko tapti Seimo pirmininko pavaduotoju, nes esą nori padėti L.Graužinienei.
Po balsavimo naujoji Seimo pirmininkė teigė savo darbe skirsianti daugiau dėmesio parlamentinei kontrolei ir kokybiškesnių įstatymų leidybai. Opozicijos kalbas, kad ji bus V.Uspaskicho statytinė, L.Graužinienė pavadino politikavimu. L. Graužinienė taip pat išvengė tiesaus atsakymo apie galimus konfliktus su D.Grybauskaite.
Kadencijos metu L.Graužinienės pavardė ne kartą buvo linksniuojama įvairių pokštų kontekste. Ne vienam juoką sukeldavo žmogiškos L.Graužinienės klaidos. Kartą Seimo pirmininkei žurnalistė uždavė klausimą apie Seimo narių atlyginimų didinimą. Atsakinėjant į jį L.Graužinienei susipynė liežuvis – sunkiai sekėsi ištarti žodį „Konstitucija“. Tokia parlamento vadovės klaida nepraslydo pro ausis interneto šmaikštuoliams, o sukurtas apie tai klipas tapo interneto hitu.
2015-aisiais vykusiame Kovo 11-osios minėjime prieš minią su renginio vedėju stovinti Seimo pirmininkė susidūrė su kliūtimis bandydama ištarti visiems žinomą ir artimą žodį „Lietuva“. Abu įrašai, kartu sudėjus, internetinėje vaizdo įrašų peržiūros platformoje „YouTube“ buvo peržiūrėti beveik milijoną kartų.
