Nuo ne vietoje ir ne laiku leptelėtų žodžių iki daugiatūkstantinių kyšių – lrytas.lt primena, kokie skandalai temdė politikos padangę pastaruosius ketverius metus.
„Tu-ti-ta“ ir „Lie-va-tu“
Ne vienam juoką sukėlė, rodos, visai žmogiška Loretos Graužinienės klaida. Seimo pirmininkei žurnalistė uždavė klausimą apie Seimo narių atlyginimų didinimą. Atsakinėjant į jį L.Graužinienei susipynė liežuvis – sunkiai sekėsi ištarti žodį „konstitucija“. Tokia parlamento vadovės klaida nepraslydo pro ausis interneto šmaikštuoliams.
2015-aisiais vykusiame Kovo 11-osios minėjime prieš minią su renginio vedėju stovinti Seimo pirmininkė susidūrė su kliūtimis bandydama ištarti visiems žinomą ir artimą žodį „Lietuva“.
Abu įrašai, kartu sudėjus, internetinėje vaizdo įrašų peržiūros platformoje „YouTube“ buvo peržiūrėti beveik milijoną kartų.
Išeinanti iš Seimo L.Graužinienė tvirtino apgailestaujanti dėl vienos savo žmogiškos klaidos, kai minint Kovo 11-osios 25-metį Katedros aikštėje Vilniuje jai nepavyko sklandžiai ištarti žodžio „Lie-tu-va“.
„Pati buvau režisierius viso to renginio, pati sugalvojau ir tikrai dėkinga žmonėms, su kuriais kartu realizavome, bet vakare įvyko kaip įvyko. Matyt, nuovargis, padarė savo. Tai buvo klaida, dėl kurios labai išgyvenau. Ir pasaulio čempionai čiuožėjai nukrinta šokdami pasaulio čempionate, bet keliasi ir čiuožia toliau“, – ketvirtadienį sakė L.Graužinienė.
Ji sakė, kad būdama Seimo pirmininke susidūrusi su patyčiomis viešoje erdvėje. Tai ypač pajutę jos vaikai. Kita vertus, L.Graužinienė teigė dėl to nepykstanti, stengiasi prisiminti pozityvius dalykus.
E.Masiulio skandalas
Be abejonės, visuomenė dar ilgai kartos politiko Eligijaus Masiulio pavardę. Gegužės mėnesį į kyšininkavimo skandalą įsivėlęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas turėjo pasitraukti iš Seimo ir su trenksmu baigti politinę karjerą dar prieš rinkimus. Sulaikę kvapą šalies gyventojai stebėjo, kaip teisėsaugos pareigūnai kratė E.Masiulio namus ir darbo vietą.
Ant liberalo pečių krito įtarimų šešėlis, kad jis galėjo paimti iš R.Kurlianskio 106 tūkst. eurų kyšį už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. Iš viso kratos metu E.Masiulio bute rasta apie 250 tūkst. eurų grynaisiais. Po ilgai trukusių apklausų E.Masiulis ryžosi viešai išpažinčiai, esą tie pinigai buvo gauti iš R.Kurlianskio kaip paskola būstui. Teisėsauga vykdo tyrimą ir dar nepateikė išvadų, kaip ten buvo iš tiesų.
Tiesa, E.Masiulis – ne vienintelis, sulaukęs įtarimų dėl kyšio ėmimo iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R.Kurlianskio. Teisėsauga įtaria, kad dabar jau buvęs parlamentaras Darbo partijos narys Vytautas Gapšys taip pat galėjo dalyvauti nesąžininguose susitarimuose su šiuo koncernu. Įtariama, kad V.Gapšys galėjo paimti 25 tūkst. eurų kyšį iš R.Kurlianskio. Rugpjūčio 8-ąją jis neteko Seimo nario mandato.
Auksiniai šaukštai ir šakutės
Lietuvą krėtė auksinių šaukštų ir šakučių skandalas, kuriame atsidūrė Krašto apsaugos ministerija su ministru Juozu Oleku priešaky. Yla išlindo iš maišo, kai Viešųjų pirkimų tarnyba rugpjūčio pabaigoje paviešino, kad kai kuriuos virtuvės įrankius iš įmonės „Nota Bene“ Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.
„Auksiniai“ įrankiai iš bendrovės įsigyti už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Kariuomenė siekė nutraukti sutartį, grąžindama nenaudotą lauko virtuvės įrangą ir pasiimdama sumokėtus pinigus, tačiau viskas įsisuko į teismų sūkurį, kuris siaučia iki šiol.
Skandalui įgavus pagreitį prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad J.Olekas į istoriją įeis kaip „auksinių šaukštų“ ministras, o Seime jam buvo surengta interpeliacija. Tai buvo antroji per ketverius metus J.Oleko interpeliacija.
Praėjusių metų birželį opozicija interpeliaciją jam surengė dėl nesėkmingos lėktuvo „An-2“ gelbėjimo operacijos Baltijos jūroje. Tuomet krašto apsaugos ministras postą išsaugojo. Iš posto jo išversti nepavyko ir dėl aštuonis kartus brangesnių virtuvės rakandų.
Medžioklė ir vakarienė vos nekainavo posto
Praėjusioje kadencijoje drebėjo ne vien krašto apsaugos ministro J.Oleko kėdė. Kai jam buvo rengiama antroji interpeliacija, ant ešafoto gulė ir žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės galva. Tiesa, ir jos buvo pasigailėta.
Nepavykusioje interpeliacijoje žemės ūkio ministrė turėjo aiškintis dėl korupcinių skandalų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose institucijose. Jos buvo teiraujamasi, iš kokių lėšų bus grąžinti 546 tūkst. eurų Europos socialinio fondo agentūrai po 2–3 kartus brangesnių produktų nepasiturintiesiems pirkimo skandalo, klausiama dėl bendrovės „Lietuvos žirgynas“ padėties, paaiškėjus, kad neseniai žirgynui skirtas 1 mln. eurų finansavimas, o gyvūnai sulysę, pašarų žiemai nėra.
Taip pat buvo klausiama dėl padėties Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, jos vadovo Jono Miliaus veiksmų ir atsakomybės, dėl ministrės veiksmų kovojant su nesaugios produkcijos patekimu į Lietuvą, dėl atsakomybės trūkumo sukeliant tarptautinį skandalą su kaimyne Latvija ir diskredituojant Lietuvos valstybę.
Lydi raidžių prakeiksmas
Turbūt viena iš dažniausiai praėjusiame Seime minimų buvo „darbietės“, švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pavardė. Nors kritikos sulaukė ir kai kurie ministrės sprendimai, viena po kitos pasirodančios su ja susijusios gramatinės klaidos tapo pagrindiniu kalbų ir pokštų objektu.
Prasidėjus rinkimų karštinei A.Pitrėnienė išplatino rinkėjams skirtą lankstinuką. Jame nurodyta, kaip reikia balsuoti už Darbo partijos kandidatę. Galiausiai lankstinuką papuošė padėka: „Ačių už Jūsų pasitikėjimą.“
Lankstinuko nuotrauka su tokia akivaizdžia klaida netruko išplisti socialiniuose tinkluose. „Dievulėliau, nejaugi jūs esate tokie keisti ir manote, kad tą nosinę pakabinau aš?“ – paklausta apie klaidą, klausimu atsakė ministrė.
Vos po savaitės ministrę supurtė dar viena klaida. Mokytojų dienos proga pedagogams įteiktuose padėkos raštuose žodis „pedagoginį“ buvo parašytas su klaida – „pedadoginį“.
Netrukus socialinius tinklus pasiekė dar viena nuotrauka, kurioje – su klaida parašytas ministrės vardas. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ buvo išspausdinta padėka už švietimo ir mokslo ministrę balsavusiems rinkėjams. Padėka kaip padėka, tik štai ministrės vardas, parašytas po ja, sukėlė šurmulį. Nors ministrė yra vardu Audronė, po padėka ji pervadinta į „Autronę“.
A.Pitrėnienė šios situacijos nekomentavo, tačiau „Mūsų žodžio“ redaktorė skubiai prisiėmė atsakomybę ir viešai išplatino atsiprašymą.
Kas leido statyti Vijūnėlės dvarą?
Garsiai nuskambėjo ir vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalas. Ant vieno iš Druskininkuose esančio Vijūnėlės ežero kranto stovėjo valčių prieplauka, kuri prieš keletą metų sudegė. Sudegusią prieplauką įsigijo nauji savininkai ir degėsius sulygino su žeme.
Netrukus toje vietoje prasidėjo statybos – išdygo vadinamasis Vijūnėlės dvaras. Tiesa, netruko paaiškėti, kad statybos nelegalios, nes skandalingasis dvaras iškilo kurorto apsaugos zonoje. Vyriausybė sukruto ir priėmė nutarimą, kad sklypas šalia ežero nebėra kurorto apsaugos zona.
Tai patraukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesį – jie pradėjo tyrimą dėl Vijūnėlės dvaro legalizavimo. Tyrimo metu specialiojo liudytojo statusas buvo suteiktas aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.
K.Trečiokas teigė nepadaręs nieko, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo būtų priimtas, tik pateikęs jį Vyriausybei.
Pokalbių su Druskininkų meru R.Malinausku išklotinės rodo, kad K.Trečiokas žada jam „sužiūrėti“, „priminti kompanijai“ tvarkyti su Vyriausybės nutarimu susijusius reikalus. Ministras taip pat rugpjūčio pabaigoje yra žadėjęs merui per Vyriausybės pasitarimą „pasižiūrėti, kad nueitų į Vyriausybę“.
K.Trečiokas teigė, kad jo santykiai su R.Malinausku yra „grynai darbiniai“, o komentuodamas pokalbių išklotines pasakojo visada žadantis pagelbėti, kai jo kas nors prašo išnagrinėti galimybes priimti teisės aktus. Seimo opozicija ragino aplinkos ministrą atsisakyti posto, tačiau to padaryti jis nesutiko. Vijūnėlės dvaro bylos teismas imsis gruodį.
Postą prarado dėl liežuvio
Galima sakyti, kad ilgas liežuvis koją pakišo buvusiai sveikatos apsaugos ministrei socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Kalbėdama Žinių radijuje tuomet dar ministrė R.Šalaševičiūtė leptelėjo, kad prieš keletą metų nešė vokelį gydytojui.
„Atvirai sakant, prieš penkerius ar šešerius metus ir aš vokelį esu nešusi, nes vienas artimų giminaičių kategoriškai atsisakė darytis operaciją, kol nebus su gydytoju į priekį atsiskaityta. Mano pastangos įkalbėti nepadėjo“, – radijuje sakė R.Šalaševičiūtė.
Tokiu prisipažinimu ministrė esą norėjusi atgrasyti kitus nuo panašaus poelgio, dėl kurio ji gailisi, tačiau sulaukė priešingo efekto. R.Šalaševičiūtę ėmė aštriai atakuoti ne tik opozicija, bet ir partijos bičiuliai. Po tokių pareiškimų sveikatos apsaugos ministrė atsistatydino iš posto, o jos vietą užėmė kitas socialdemokratas Juras Požela. Jis po kovos su sunkia liga spalio 16-ąją mirė Santariškių klinikose.
Koldūnuose – kenksmingos bakterijos
Skandalas supurtė ir „Tvarkos ir teisingumo“ narį parlamentarą Petrą Gražulį. STT įtaria, kad bendrovės „Judex“ vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitų pažeidimų, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams daryti poveikį.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo atliekamos kratos, poėmiai, vykdomi kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybos patalpose, jos vadovų kabinetuose bei namuose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bei šios tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Seimo nario P. Gražulio darbo vietoje ir namuose.
P.Gražulis į skandalą įtrauktas dėl to, kad bendrovėje „Judex“ tuo metu dirbo jo artimieji. „Aš nieko nežinau ir nieko kalbėti nenoriu. Jūs daugiau žinote nei aš. Nieko nežinau – dirba žmona, dirba sūnus, daug kas dirba daug metų, brolis dirbo“, – BNS tada sakė P.Gražulis.
„Judex“ komercijos direktorė Patricija Pachmovaitė dirbo P.Gražulio sekretore padėjėja.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad „Judex“ gaminiuose rasta sveikatai pavojingų bakterijų. Po tokių radybų laikinai buvo sustabdyta įmonės veikla, o jos produkciją uždrausta toliau platinti vartotojams.
Anapilin pasiuntė pasieniečių šunį
Rugsėjo pabaigoje visi suklusę stebėjo Seimo pirmininkės pavaduotojo Kęsto Komskio brolio Arvydo istoriją. Šis medžiodamas nušovė pasieniečių šunį – belgų aviganį Ramzį.
Kaip tada skelbė lrytas.lt, pasieniečiai su tarnybiniu šunimi Ramziu ieškojo pasprukusių kontrabandininkų. Keturkojui buvo duota komanda sekti pėdsakais. Šuo juos užuodė ir mišku pasieniečius vedė apie tris kilometrus.
Vienoje vietoje pėdsakai dingo. Panaši situacija persekiojant dažna, todėl tokiais atvejais tarnybiniams šunims duodama komanda judėti perimetru, stengiantis vėl aptikti pėdsakus. Taip buvo ir tąkart.
Ramzis buvo su specialia šviesą atspindinčia liemene, ant kurios yra VSAT skiriamieji ženklai. Buvo šviesu, kai staiga belgų aviganiui judant miško keliuku pasigirdo šūvis. Jį į Ramzį iš medžioklinio šautuvo paleido vietos būrelio medžiotojas A.Komskis. Šūvį paleidęs vyras tikino manęs, kad tai vilkas.
Seimo vicepirmininkas „tvarkietis“ K.Komskis kreipėsi į prokurorus su prašymu perimti ikiteisminį tyrimą dėl jo brolio nušauto pasieniečių šuns. Parlamentarai tada sakė, kad taip jis kišasi į tyrimą ir daro spaudimą teisėsaugai. Seimo pirmininkė L.Graužinienė net paragino jį trauktis iš pareigų.
