Antai premjeras jau nuo rudens vis žada, kad Seimas netrukus palaimins naująjį socialinį modelį, o parlamento vadovė aiškina, jog nėra ko skubėti ir pavasario sesijoje tai nebus padaryta.
A.Butkevičių taip pat turėjo ypač supykdyti Seimo pirmininkės kalbos apie jo atsakomybę už neva įtartiną Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų.
Netrūksta L.Graužinienės susikirtimų ir su Darbo partija. Šią savaitę Seimo pirmininkė paskelbė, kad iš savo komandos šalina net penkis darbuotojus.
Galbūt tai nelabai atkreiptų dėmesį, jei atleisti asmenys nebūtų „darbiečiams“ savi žmonės.
Šis valymas jau sukėlė Darbo partijoje nepasitenkinimo bangą. Anaiptol ne pirmąją.
Jau kuris laikas L.Graužinienė dviprasmiškai kalba ir apie savo ateitį Darbo partijoje. Jei Lietuvos politikas sako, kad neatmeta galimybės trauktis, dažniausiai taip ir įvyksta.
Prezidentės žodžius nuolat atkartojančią L.Graužinienę jau ignoruoja ir pati Darbo partija.
Net pasklido kalbos, kad L.Graužinienė gali būti verčiama iš Seimo pirmininko posto per neeilinę parlamento sesiją, kuri prasidės kitą savaitę. Mat opozicija surinko parašus dėl šios sesijos sušaukimo ir mėgins surengti apkaltą teismo pripažintam kaltu dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos Seimo nariui „darbiečiui“ V.Gapšiui.
Suprantama, opozicija entuziastingai pultų versti ir Seimo vadovę, jei tik valdantieji tai pradėtų.
Vis dėlto šios aistros bent laikinai, atrodo, turėtų aprimti.
Darbo partijos vadovas V.Mazuronis, vakar pasikalbėjęs su L.Graužiniene, pareiškė, kad bus dirbama kartu, o kaip bus toliau – parodys gyvenimas.
Beje, vis labiau artėjant rinkimams, nesutarimai drasko ne tik valdančiuosius. Antai konservatoriai netgi nubaudė du savo veteranus V.M.Čigriejienę ir A.Dumčių įspėjimais už tai, kad jie pernai nepakluso partijos sprendimui balsuoti prieš šių metų biudžetą.
Mandatas Seimo narį net įpareigoja balsuoti pagal sąžinę, todėl formaliai vertinant šie du konservatoriai ir neprivalėjo laikytis partijos sprendimo priešintis biudžetui, jei jiems atrodė, kad valdantieji gerai suplanavo.
Žinoma, paprastai taip nesielgiama, todėl galima manyti, kad V.M.Čigriejienė ir A.Dumčius maištauja prieš savo partijos vadus.
Gal tą maištą išprovokavo dešiniųjų sprendimas rinkimų apygardas, kuriose jie kandidatuodavo į Seimą, perduoti kitiems.
Nėra abejonių, kad įvairiausių politinių karų Lietuvoje netruks.
Svarbiausia, kad tai nepakirstų valstybės stabilumo, nes ir vidaus, ir užsienio grėsmių nemažėja.
