Laikosi nešališkumo principo
A.Kuicaitė pasakoja, kad teismo gaunami skundai yra užregistruojami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Tuomet jie keliauja pas teismo pirmininką. „Šis arba jį vaduojantis teisėjas, naudodamasis tam skirtu sistemoje esančiu bylų skirstymo moduliu jas paskirsto teisėjams. Automatizuota programa neleidžia paskirti konkrečios bylos iš anksto numatytam asmeniui: ji gali tekti bet kuriam iš teisme dirbančių teisėjų. Teisėjo parinkimą LITEKO modulis atlieka visuomet atsižvelgdamas į teisėjų gautų bylų kiekį ir kitus modulyje nurodytus kriterijus.
Mūsų teismas specializuotas – nagrinėjame tik administracines bylas. Tad jas skirstyti paprasčiau, mat teisėjų specializacija ta pati. Apygardų teismuose teisėjų specializacijos skirtingos, pavyzdžiui, tam tikri teisėjai sprendžia tik šeimos teisinių santykių, darbo, viešųjų pirkimų ar kitus klausimus. Teisėjams nagrinėjant tik tam tikras bylas, jų paskyrimų „ratas“ sumažėja“, – pasakoja A.Kuicaitė. Ji priduria, kad teisėjas neturi galimybės susipažinti su byla, kol ji nėra paskirta.
Anot specialistės, bylas paskirstantis asmuo negali sudaryti sąlygų bylą deleguoti konkrečiam teisėjui, mat turi būti išlaikytas nešališkumo principas. „Mūsų teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis yra patvirtinęs Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles. Jose parašyta, kad jas skirstant atsižvelgiama į teisėjų įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijos sudėties rotaciją ir kt. Asmeniškumų skirstant bylas tikrai negali būti“, – užtikrinta Kauno apygardos administracinio teismo atstovė.
Teisėjui paskyrus bylą, šis turi per įstatyme numatytą terminą – septynias dienas – išspręsti skundo priėmimo klausimą. Jei perskaitęs patį skundą ir jo priedus įžvelgia galimų asmeniškumų (pavyzdžiui, tarp pareiškėjų yra kaimynas) teisėjas turi teisę nusišalinti nuo bylos. „Žinoma, tai padaryti jis turi kuo operatyviau. Tuomet byla vėl grįžta į skirstymo modulį, kuriuo paskiriama kitam asmeniui“, – paaiškina A.Kuicaitė.
Bylų skirstymo modulis nuolat tobulinamas
V.Petravičienė bylų skirstymo modulio veikimo principą LITEKO sistemoje paaiškina išsamiau: „Visuose teismuose bylos skirstomos atsižvelgiant į teisėjo gautų bylų skaičių ataskaitiniu laikotarpiu. Šis laikotarpis apylinkių teismuose sudaro trisdešimt kalendorinių dienų, o bendrosios kompetencijos apygardų teismuose – devyniasdešimt. Jei teismuose yra nustatytos specializacijos, atitinkamo tipo bylos yra skirstomas pagal specializacijas nustatytiems teisėjams. Skirstant bylas, jų skirstymo modulis automatiniu būdu įvertinęs nustatytus kriterijus suformuoja teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, eilę ir byla paskiriama šios eilės pradžioje esančiam teisėjui. Jei teisės aktuose numatyta tvarka bylos negali nagrinėti atitinkamas teisėjas ar teisėjas ją nagrinėti privalo, ši informacija pažymima sudarytoje eilėje, paskiriant bylą. Visa ši informacija matoma sistemoje automatiniu būdu formuojamuose bylų skirstymo protokoluose“, – pasakoja V.Petravičienė.
Minėtos sistemos funkcijos teismuose veikia jau šešerius metus. Sistemoje suformuojamuose bylų skirstymo protokoluose taip pat pateikiama informacija apie skirstymo kriterijus, sudarytą bendrą teisėjų eilę ir kt.
Paklausta apie LITEKO sistemos ir bylų skirstymo modulio tobulinimą, NTA Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotoja teigia, kad sistemos atnaujinimai vykdomi atsižvelgus į teisės aktų pokyčius ir teismų poreikius. „Teismai pageidauja keisti skirstant bylas naudojamus ataskaitinius laikotarpius, taip pat reiškia norą, kad būtų atsižvelgta į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, būtų vertinamas teisėjų jau nagrinėjamų bylų sudėtingumas, bendras darbo krūvis ir panašiai. Sistemos plėtros planuose yra numatyta vystyti šio modulio funkcionalumus, keisti bylų skirstymo algoritmus pagal teismų poreikius ir teisės aktų reikalavimus“, – apie ketinimus pasakoja V.Petravičienė.
