Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) rengtą konkursą nuo pradžios lydėjo skandalai ir abejonės dėl milijonus kainavusios sistemos patikimumo.
Bet Aukščiausiasis teismas (AT) tik prieš kelias dienas padėjo galutinį tašką daugiau kaip penkerius metus užsitęsusioje istorijoje.
AT teisėjų kolegija, remdamasi ir Europos Sąjungos teisingumo teismo nuomone, galutinai nusprendė, kad PAGD sandoris su konkurso nugalėtoju buvo neteisėtas, ir panaikino departamentui palankius anksčiau priimtus žemesnės instancijos teismų sprendimus.
Vis dėlto AT jau įvykusio sandorio nepripažino niekiniu, o paskyrė 100 tūkst. eurų dydžio baudą, kurią departamentas privalės sumokėti valstybei, jam dar teks atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Į abejones numojo ranka
Su gyventojų perspėjimo SMS žinutėmis konkursą paskelbusiu Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiu PAGD bylinėjosi šį konkursą pralaimėjusi Izraelio bendrovė „eVigilo“.
Nors šios įmonės kartu su partneriais Lietuvoje pateiktas siūlymas buvo beveik 1,5 mln. litų pigesnis, departamentas tuomet pasirinko bendrovę „NT Service“.
Beje, pastarosios vadovui Peisachui Kačerginskiui yra pareikšti įtarimai dabar narpliojamoje korupcijos byloje, kurios gijos driekiasi į Vidaus reikalų ministeriją.
Ne vienus metus ministerijos ir jai pavaldžių departamentų skelbtus viešuosius pirkimus be didesnio vargo nugriebdavusi „NT Service“ sistemą pasiūlė įgyvendinti už beveik 15 mln. litų (per 4,3 mln. eurų).
Tačiau specialistams abejonių kėlė ne tik kaina, bet ir reikalavimas naujovę įdiegti per itin trumpą laiką. Projektui planuojamus išleisti milijonus siūlyta verčiau skirti šlubuojančiai Bendrojo pagalbos centro sistemai tobulinti.
Buvo kritikuojamas ir pasirinkimas įsigyti dar niekur neišbandytas technologijas, nors Izraelio bendrovės sistema jau yra įdiegta ir sėkmingai veikia ne vienoje šalyje.
Bet į tuo metu kilusias abejones buvo numota ranka. Ministerijai tada vadovavęs Raimundas Palaitis konkurso nestabdė, nes projektas esą finansuojamas ne Lietuvos, bet ES lėšomis.
Pavyko melžti pinigus
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad specialistų perspėjimai buvo pagrįsti.
Milijonus kainavusi sistema, kuri gyventojus trumposiomis SMS žinutėmis turėjo įspėti apie didelius gaisrus, avarijas ar gamtos stichijas, ir šiandien neveikia taip, kaip buvo tikėtasi. Todėl ją imta tobulinti už mokesčių mokėtojų pinigus.
Iš pradžių su „NT Service“ buvo sudaryta dar 1,4 mln. litų (apie 400 tūkst. eurų) atsiėjusi sistemos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartis. Valstybės kontrolierių vertinimu, bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.
Vėliau, kai prie Vidaus reikalų ministerijos vairo jau stovėjo Dailis Barakauskas, apsukriems verslininkams ir toliau pavyko melžti pinigus. Dar pusantro milijono litų departamentas paklojo vien už tai, kad sistema būtų prijungta prie 3G tinklo.
Prieš kurį laiką, „tvarkiečių“ valdomą ministeriją jau purtant korupcijos skandalui, vėl buvo paskelbtos sistemos techninės priežiūros sąlygos. Bet, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, čia slypi bandymai kamšyti anksčiau paliktas spragas.
Įtartinos ekspertų sąsajos
Vis dėlto daugiausia abejonių buvo kilę dėl pateiktus siūlymus vertinusių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasitelktų ekspertų nešališkumo.
Jau vykstant teismų procesams paaiškėjo galimos ekspertų sąsajos su konkurso laimėtojais.
Nustatyta, kad trys iš šešių vertintojų dirbo viename Kauno technologijos universiteto fakultetų, kuriame darbavosi ir už sistemos įdiegimą atsakingi „NT Service“ specialistai.
Vienas jų – Vitas Grimaila buvo ilgametis šio fakulteto mokslinis darbuotojas, todėl galėjo egzistuoti šio asmens autoriteto įtaka ekspertams, tarp kurių vienas buvo ir šio specialisto disertacijos vadovas.
Kitas „NT Service“ specialistas Eugenijus Kačerginskis buvo šio fakulteto doktorantas ir ekspertų mokslinis bendradarbis, tad konkursą pralaimėję verslininkai įtarė, kad ekspertai jų pateiktą siūlymą galėjo vertinti neobjektyviai.
Mat konkurso rezultatus lėmė ne pasiūlyta kaina, bet kokybė ir kiti dalykai, kuriuos vertinant ekspertų nuomonė smarkiai išsiskyrė.
Su Kauno universitetu susiję ekspertai „NT Service“ skyrė maksimaliai didžiausius balus, o kiti vertintojai šiai bendrovei nebuvo tokie dosnūs.
Negana to, šiame universitete buvo parengta ir galimybių studija sistemos diegimo poreikiui bei jos finansavimui ES lėšomis pagrįsti.
Todėl kilo įtarimų, jog „NT Service“ galėjo turėti reikšmingos informacijos, susijusios su pirkimu.
Teismas pasigedo skaidrumo
Ilgai trukęs teismų procesas faktiškai patvirtino konkursą pralaimėjusių verslininkų įtarimus.
Kasacinę bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad uždaro rato sistema, kai ekspertai ir specialistai darbuojasi toje pačioje aukštojoje mokykloje, galėjo iškraipyti sąžiningą tiekėjų varžymąsi.
Nors PAGD pasitelkti ekspertai buvo pasirašę nešališkumo deklaracijas, anot teismo, tai savaime negarantuoja jų objektyvaus elgesio ir negali būti vienintelis nešališkumo įrodymas.
Be to, AT teigimu, perkančioji organizacija tiek konkurso metu, tiek ir nagrinėjant kilusį ginčą teismuose visą laiką buvo pasyvi ir nepakankamai rūpestinga.
„Konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimas pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“, – apibendrino Aukščiausiasis teismas.
Teisinosi patirties stoka
Toks teismo sprendimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovui Remigijui Baniuliui buvo netikėtas, nors jį ir pavadino teisingu.
Generolas pripažino, kad tikėjosi kitokios bylos baigties, o AT įvardytus konkurso trūkumus vadino ne pažeidimu, bet nesusipratimu: „Gal ir buvo padaryta klaida dėl komisijos nepatyrimo. Juk prieš priimdamas galutinį sprendimą Aukščiausiasis teismas kreipėsi net į ES teisingumo teismą.
Tai iš kur mums, ugniagesiams, buvo galima žinoti visus teisinius niuansus, kuriuos gali išaiškinti tik tokio lygio teisininkai?“
Anot R.Baniulio, joks teisės aktas nenustato, kaip tokiais atvejais turi elgtis viešųjų pirkimų komisija: „Galbūt reikėjo sustabdyti konkursą. Tačiau tuomet būtų kilusi grėsmė netekti pinigų visam projektui ar net tektų grąžinti jau skirtus.
Tad už ką dabar komisiją turėčiau bausti? Už tai, kad nebuvo aiškių žaidimo taisyklių?“
PAGD direktorius pasiguodė, kad baudą teks mokėti ne konkursą skundusiems verslininkams, o valstybei. Svarstoma, kad pinigai tam bus paimti iš sistemos priežiūrai numatytų lėšų.
Nuvylė ne įranga, o žmonės
„Pačia gyventojų perspėjimo sistema esu patenkintas, mes galime išsiųsti žinutes.
Bet mes neįvertinome galimos žmonių reakcijos ir jų poreikio gauti žinią apie gresiantį pavojų. Nebuvo pakankamai įvertinta, ar žmogus pasiruošęs tas žinutes priimti“, – dėstė R.Baniulis.
Bet apie įtarimus, kad „NT Service“ vidaus reikalų sistemoje turėjo šiltnamio sąlygas ir todėl laimėdavo daugumą konkursų, generolas kalbėti vengė: „Tai buvo tarptautinis konkursas, stebimas ypač atidžiai, tad viskas vyko viešai ir skaidriai. Juk net dabar iki galo neįrodyta, kad tie ekspertai buvo šališki.“
Bauda – didelė našta
Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis apie brangų, bet deramai neveikiantį pirkinį yra kitokios nuomonės: „Šimtas tūkstančių eurų yra nemaži pinigai, o blogiausia, kad sistema vis tiek nėra tobula.“
S.Skvernelis neabejojo, kad teismo sprendimą teks vykdyti ir sumokėti baudą, tačiau kol kas negalėjo atsakyti, iš kokių lėšų.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar nebus reikalaujama, kad už baudą iš savo kišenės sumokėtų už konkursą atsakingi departamento pareigūnai, ministras neskubėjo jų kaltinti, nes esą reikia išsiaiškinti, ar jų veiksmuose buvo tyčinių veiksmų, ar ne.
Už valdininkų klaidas moka visi
Iki šiol dar nė vienam politikui ar valdininkui neteko padengti nuostolių dėl savo neteisėtų sprendimų, nors užmojų tas kišenes papurtyti būta.
Prokurorai vis dar siekia, kad iš buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio, laiminusio ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pirkimą, būtų priteista 213 tūkst. litų už neteisėtą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus O.Šarmavičiaus atleidimą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme šią bylą planuojama atversti rugpjūčio mėnesį.
Į R.Palaičio piniginę taikėsi ir iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo pareigų atleistas parlamentaras V.Gailius. Jam už priverstinę pravaikštą ir patirtą neturtinę žalą teismas priteisė 110 tūkstančių litų kompensaciją.
Panašią sumą valstybė turėjo išmokėti ir R.Palaičio iš tarnybos atleistam buvusiam V.Gailiaus pavaduotojui V.Giržadui. Teismas jį sugrąžino į darbą ir priteisė nemenką kompensaciją.
