Vienas pagrindinių šiaudų – nuolatinė daina apie nuoširdų ir nepaliaujamą partijos rūpinimąsi silpniausiais, apie puoselėjamą socialinį teisingumą, taip pat apie nuoširdų pasipiktinimą tam nepritariančiais didžiaisiais broliais socialdemokratais.
Viena tų dainorėlių – partijos vedlio postą palikusi, tačiau Seimo pirmininko kėdės įsikibusi L.Graužinienė.
Bet kiek vertos tokios dainos, geriausiai rodo praktika.
Pavyzdžiui, pakaktų prisiminti parlamento vadovės pademonstruotą rūpinimąsi savo globotine naująja Seimo kanclere D.Raudoniene.
Praėjusių metų pabaigoje vos pradėjusiai dirbti valdininkei Seimo pirmininkė iš karto skyrė trečdalio algos priedą – už tai, kad kanclerei esą apšylant kojas būtina daug ko mokytis, todėl darbe reikia praleisti daug viršvalandžių.
Tas priedas buvo skirtas trims mėnesiams, bet visai neseniai L.Graužinienė ėmė ir pratęsė tą priemoką, kitaip sakant, specialiai apmokamą Seimo kanclerės mokslą dar metams.
Ko gero, tai naujas šūksnis mūsų demokratinėje šalyje.
Juk iki šiol buvo žinomas nemokamas mokslas (tiesa, kai kam atseikėjant stipendijas) arba mokslas, už kurį reikia susimokėti.
Juokingiausia prisiminti, jog ta pati L.Graužinienė, kai dar vadovavo Audito komitetui, o jo biure dirbo D.Raudonienė, taip pliekdavo tuometę dešiniųjų valdžią už daug menkesnius pokštus, kad net dulkės rūkdavo.
Beje, tomis pačiomis dienomis, kai Seimo pirmininkė taip taškėsi parlamento pinigais, Audito komitetas užgriuvo visas ministerijas ir ėmė bartis, kad jos pernelyg švaisto valstybės lėšas. O štai apie Seimą kažkaip užmiršo. Turbūt ne jo sritis.
