Pareigūnas pripažino, kad naujajai turtą valdančios įmonės valdybai sukėlė abejonių atliktas ketinamo parduoti nekilnojamojo turto vertinimas, todėl lapkričio pabaigoje nuspręsta jį atlikti iš naujo. „Todėl kol kas visos procedūros nutrauktos“, - pranešė M.Skarupskas.
Seimo narius jis vis dėlto informavo, kad valstybės turtas Palangoje sulaukė nemažo susidomėjimo. Konkurse esą dalyvavo net keturi dalyviai, kurie už parduodamą turtą esą pasiūlė didesnę nei pradinė kaina.
Tiesa, jis neatskleidė, kiek buvo siūloma mokėti už poilsio namus, bet mano, kad ne ministerija turėtų pardavinėti jai priklausantį turtą – esą būtų geriau, jeigu tai būtų patikėta Turto bankui.
Tam pritarė ir komiteto nariai. „Keista, kad valstybės įmonę reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę reikėjo vien tik tam, kad būtų galima parduoti jos turtą“, - stebėjosi komiteto vadovė Jolita Vaickienė, kuri siūlys Vyriausybei įvertinti, ar pardavimo procesas buvo atliktas skaidriai.
Praėjusį spalį kilo įtarimų, kad poilsio namams „Baltija“ priklausančius statinius norima parduoti paskubomis ir pusvelčiui. Įtarta, kad taip galėjo būt daroma dėl to, kad pirkėjas buvo numatytas iš anksto.
Kaip skelbta, Palangoje daugiau kaip 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Vyturio“ reabilitacijos centro pastatas, prie kurio priskirtas beveik pustrečio hektaro žemės sklypas, parduodamas už 9 mln. litų.
Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, tiek esą vertas vien tik „Vyturio“ sanatorijų komplektas. Bet už tokią pradinę kainą į skolas nugrimzdusi valstybės įmonė vienu kartu ketino parduoda beveik visą turimą turtą, pasilikdama tik viešbutį „Žilvinas“.
Pagal ankstesnį sumanymą, būsimam pirkėjui būtų atitekę trys vos keli šimtai metrų nuo jūros esantys kotedžai, kurių žemės sklypai siekia 1,2 hektaro, ir 37 arų žemės sklype esanti apie 650 kvadratinių metrų ploto poilsinė „Žilvinėlis“.
Seimo komiteto nariai stebėjosi, kad už 9 mln. litų pasiūlytas turtas praėjusių metų gruodį, kai Vyriausybės sprendimu jis buvo perduotas uždarai akcinei bendrovei, buvo įvertintas kone dvigubai daugiau.
Tada visas valstybės įmonės įvertintas 21 mln. litų. „Kaip galėjo atsitikti, kad per pusmetį didesnioji parduodamo įmonės turto dalis galėjo taip nuvertėti“, - stebėjosi komiteto nariai, siūlę dėl įtartino pardavimo tiesiai kreiptis į prokurorus, o ne į Vyriausybę.
Turto vertinimą atlikusios bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ šį rudenį nustatyta bendra pradinė parduodamų objektų kaina nekilnojamojo turto specialistams sukėlė nuostabą.
Tačiau komiteto posėdyje dalyvavęs įmonės vadovas Tautvydas Kuzma purtėsi atsakomybės. „Vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai, jie buvo atrinkti konkurso būdu ir mes atsakyti už jų kompetenciją tikrai negalime“, – gynėsi T.Kuzma.
Be to, jis tvirtino, kad nebūtinai turtas ir būtų parduotas už pradinę kainą. „Kaip buvo matyti iš konkurso dalyvių pasiūlymų, kaina buvo gerokai didesnė“, - kalbėjo virš 4 mln. litų skolų slegiamos įmonės vadovas, į šias pareigas paskirtas šių metų vasarį.
Paklaustas, ar vertintojų pasiūlyta kaina jam nesukėlė abejonių, T.Kuzma aiškino, kad įmonė negali kištis į patvirtintas vertinimo metodikas. „Turtas nebuvo naujas ir labai geros būklės, todėl kainą galima vertinti įvairiai“, - svarstė įmonės vadovas, kuris gali sulaukti nuobaudų už prastą darbą.
Buvo planuojama, kad pardavus nepelningą ir milžiniškų investicijų reikalaujantį nekilnojamąjį turtą, bus galima padengti paskolą bankui, o likusias lėšas investuoti į „Žilvino“ viešbutį, kuris atnaujintas galėtų tapti pelningu komerciniu objektu.
