Paskutinį kartą Europos Tarybos laureatais Lietuvos miestai buvo tapę
prieš 3 metus. Tą kartą Europos garbės ženklu buvo apdovanota Šilutė, o
garbės vėliava buvo įteikta Biržams.
Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos apdovanojimai senojo žemyno
miestams skiriami už aktyvią veiklą plečiant tarptautinius ryšius ir
bendradarbiavimą.
Palanga buvo įvertinta už aktyvius kultūrinius mainus su 10 giminingų
miestų iš 8 užsienio šalių: Danijos, Rusijos, Estijos, Latvijos,
Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos.
Europos diplomas yra pirmoji 1955 metais įsteigto Europos prizo pakopa.
Šiemet diplomai buvo įteikti iš viso 15 miestų savivaldybių iš 8 Europos
šalių.
Po to Europos tarybos laureatu tapęs miestas siekia garbės vėliavos,
vėliau – garbės ženklo ir tik tada gali tikėtis pagrindinio
apdovanojimo – Europos prizo.
Šiais metais jis atiteko Lenkijos Slupsko miestui.
Iš Lietuvos miestų Europos prizą yra pelniusi vienintelė Klaipėda, kuri
juo buvo apdovanota 2003 metais.
Kartu su pagrindiniu apdovanojimu uostamiestis gavo 35 tūkst. eurų (apie
120 tūkst. litų) premiją, kuri buvo skirta Klaipėdos jaunimo delegacijos
išvykai į 2004 metais Atėnuose vyskusias olimpines žaidynes.
Arčiausio šio įvertinimo yra Alytaus ir Šilutės savivaldybė, kurios 2010
ir 2011 metais buvo apdovanotos garbės ženklu.
Be šių Lietuvos miestų nuo 2007 metų garbės vėliavos buvo įteiktos
Trakams, Druskininkams, Panevėžiui, Kėdainiams.
Pirmąjį etapą yra pasiekusios ir garbės diplomus gavusios Neringos,
Šiaulių, Ignalinos, Kauno, Šalčininkų, Švenčionių ir Varėnos
savivaldybės.
„Įveikę pirmąjį Europos prizo etapą mes sieksime ir pagrindinio
apdovanojimo. Šitaip mes didiname Palangos kurorto žinomumą Europoje.
Be to, Europos Tarybos laureatais tapę miestai sulaukia didesnio
palankumo skirstant Europos struktūrinių fondų lėšas“, – apie Europos
Tarybos apdovanojimo naudą Palangai kalbėjo vizitui į Starsbūrą
besiruošiantis kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus.
˙
