Dešimtmetį lankytojų akims buvęs uždarytas, bokštas Europos Sąjungos finansavimo pagalba pagaliau duris atvers atsinaujinęs. Vos trečiadienį pabaigusi paskutiniuosius restauracijos darbus, varpinė vis dar maloniai kvepia laku ir mediena.
Vaizdai džiugins bet kada
Trys pirmi pastato aukštai įrengti taip, kad varpinė lankytojus galėtų priimti visus metus. Antrame iš jų interesantai sostinės vaizdus iš paukščio skrydžio galės stebėti per keturis ekranus. Juose transliuojamas vaizdas gaunamas iš varpinės viršūnėje, žemiau kryžiaus smaigalio įrengtų kamerų.
Viename iš ekranų matomas vaizdas bus „idealus“, iš anksto įrašytas, tad apsiniaukusią, ūkanotą ar tamsią dieną vistiek galėsite tyrinėti Vilnių. Specialiais pultais bus galima pritraukti arba atitolinti vaizdą.
Tačiau šaltuoju metų laiku pakilti iki pat viršaus galima nebus. Kaip paaiškino Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė, taip nuspręsta todėl, kad viršutinė bokšto dalis nėra apšiltinta ir įstiklinta, tad žiemą lankytojai ten sušaltų. Tačiau ji bus matoma per iš trečio aukšto į ketvirtą einančią šulinį primenančią architektūrinę detalę.
Ši detalė , pasak S.Maslauskaitės, buvo palikta ir tam, kad primintų buvusią bokšto funkciją – būti varpų instrumento dalimi, be to, varpinė visada buvo tuščiavidurė. Per apvalią šulinio akį bus galima virš galvų matyti teatrališkai apšviestas autentiškas medines konstrukcijas, ir dalį varpų.
Didžiausias jų, pakrikštytas Marijos tėvo, Šv.Joachimo vardu, Vokietijos miesto Kelno arkivyskupo – šio projekto mecenato - garbei, sveria net dvi su puse tonos.
Lipti galės tik po penkis
Nors seno medžio laiptai į viršutinį aukštą ir negirgžda, visgi pamatyti varpus ir laikrodžio mechanizmą vienu metu galės tik maždaug penkių asmenų grupės. Toks sprendimas priimtas ir dėl laiptų siaurumo ir dėl to, kad Lietuvos paveldosaugos įstatymai griežti.
„Nors ir architektai ir sveikas protas siūlė, paveldosaugininkai neleido padaryti nusileidimų, kad vienas srautas žmonių liptų į viršų, kitas leistųsi. Tad lankytojams teks palaukti, kol kažkas nulips. Archajiška autentika apsunkina šiuolaikinį varpinės lankymą“, - teigė S.Maslauskaitė.
Darbai davė atradimų
Kaip teigė projekto architekte Aušra Gvildienė, restauruodama šį unikalų statinį, jų komanda atrado tai, kas buvo netik sena, bet ir užmiršta.
„Įdomu tai, kad apačioje suradome trylikto amžiaus gynybinio keturkampio bokšto dalį. Tačiau ji yra giliai po žeme, tad ją eksponuoti sudėtinga. Dar atradome aštuonioliktą amžių menantį antrą įėjimą į varpinę“, - bokšto paslaptis pasakojo architektė.
Viduje ir mistika, ir modernumas
Vilniaus arkivyskupijos kancleris Robertas Šalaševičius pabrėžė, kad bokšto paskirtis yra mistinė, nes varpų skambesys yra skirtas kviesti žmones melstis.
„Dabar turime ir tuos varpus, kurie netik muša valandas, bet ir kviečia susitikimui su dievu. Lankantis čia bus galima iš arti pamatyti, tai, ką mes visi girdime. Labai svarbu varpus išgirsti ir širdimi“, - teigė kunigas.
Pirmame bokšto aukšte, kuriame įrengta kasa, lankytojams bus siūloma laiką praleisti prie planšetiniuose kompiuteriuose įdiegtų žaidimų. Septyni komiksų pavidalo pasakojimai lankytojus domins Vilniaus miesto istorija. Jų veikėjai visiems pažįstami: tai ir gražuolė Rožytė, ir kunigaikštis Vilgaudas.
„Norėjome šiuolaikinės muziejininkystės. Vakar kabinome paskutinius varpus, ir juos kabinę darbininkai kiek užtruko prie žaidimų ir panoraminių apžiūrų“, - šypsojosi muziejininkė.
Per šventes įėjimas bus nemokamas
Vilniaus Arkikatedros varpinė lankytojus gegužės – rugsėjo mėnesiais priims nuo 10 iki 19 valandos, nuo pirmadienio iki šeštadienio.
Žiemą bokštas vakare dirbs valanda trumpiau.
Varpinę apžiūrėti lankytojai galės susimokėję penkiolika litų, senjorams ir jaunimui bus taikomos 50 procentų nuolaidos.
S.Maslauskaitė taip pat žadėjo, kad švento Šv.Kazimiero dieną ir per kai kurias kitas šventes gyventojai varpine pasidžiaugti galės ir nemokamai.
