Nors džiaugėmės, kad 2013-ieji bus Lietuvai išskirtiniai, nes pirmininkavimu ES tarybai atkreipsime į save viso pasaulio dėmesį, iš tikrųjų atkreipėme visų dėmesį į tokį savo gyvatyną, kokio Europa dar nebuvo mačiusi.
Po Seimo rinkimų išgąsdinome visus, kai V.Uspaskichas buvo pradėjęs matuotis premjero regalijas, paskui Europos Sąjungos finansinę paramą dalijančios ministerijos vadovo kėdę, kol galiausiai pasitenkino teisiamųjų suolu.
Būkime teisingi – nuo debesėlio V.Uspaskichą Gyvatės metais nukėlė ir ant žemės pastatė prezidentė D.Grybauskaitė. Įvairių ankstesnių Seimo kadencijų metu, tai A.Kubiliaus konservatoriai balsuojant glaustydavosi su šiuo veikėju, tai socialdemokratai sudarant vyriausybes vis rasdavo priežasčių pataikauti šiam politikos klounui.
D.Grybauskaitė taip stipriai spyrė tam vyriokui į tarpukojį, kad jo partijos reitingai nudardėjo lyg iškleręs vežimas nuo kalno. Net ir paskutinis kaimo latras nebegali su pagarba žiūrėti į vyru save dar laikantį V.Uspaskichą, kurį kaip kokią šiukšlę paspyrė, anot A.Valinsko, kažkokia boba.
Tačiau ne ką mažiau stebino ir pati D.Grybauskaitė. Tiksliau – jos asmeninis prokuroras D.Valys. Juokingiausia buvo klausytis D.Valio, kai vienoje televizijos laidoje jis pareiškė, kad Kauno apygardos prokuratūrai vadovauti neskyrė konkurso laimėjusį jauną prokurorą, nes pastarajam vadovavimo patirties esą pritrūko.
O tai kaip tada prokurorui D.Valiui nepritrūko patirties šauti iš Akmenės rajono miškų tiesiai į generalinio prokuroro postą Vilniuje? Čia tik šiaip, nedidelis nukrypimas, paremtas asmeniniu pastebėjimu.
Kartą žiūrėjau per televiziją reportažą iš Jungtinių Valstijų, stebėjau be galo linksmų amerikiečių prieššventinius veidus ir svarsčiau: tos šalies gyventojai turėtų džiaugtis dar ir dėl to, kad jų generalinis prokuroras – ne lietuvis D.Valys. Priešingu atveju jų veidai būtų rūškanoti.
Už tai, kad patys didžiausi JAV laikraščiai spausdina buvusio žvalgybininko E.Snowdeno išduotas valstybės paslaptis apie žvalgybos tarnybų darbelius, JAV prokuroras D.Valys jau būtų nurodęs kaukėtiems agentams įsiveržti į Kongreso rūmus, išsitempti iš jo kokį „Washington Post“ žurnalistą, kelis tarnautojus ir tardyti kokias penkias valandas, po to lieptų vaikų akivaizdoje atlikti jų namuose kratas.
Dar D.Valys lieptų išsivežti ir žurnalistų kompiuterius, agentai naršytų po juos ir rinktų juos dominančią privačią bei kitokią informaciją apie žurnalistų, Kongreso narių ir E.Snowdeno ryšius.
Tada prokuroras D.Valys pakalbėtų JAV žmonėms apie tai, kad viskas daroma pagal įstatymo raidę. Žinoma, jeigu suspėtų pakalbėti, nes amerikiečiai tikriausiai pagalvotų, kad kažkoks išprotėjęs rusas kėsinasi į jų pagrindines laisves ir tokį prokurorą paskubėtų uždaryti į beprotnamį.
Sakysite, kad ne D.Valys liepė STT agentams ardytis lyg drambliui porceliano gaminių parduotuvėje, kad teismas čia yra kalčiausias. Bet tik prokuroras pas mus gali vertinti, kokią tyrimo taktiką palaiminti ir kokius veiksmus laikyti neteisėtais ir todėl dėl tokių net nesikreipti į teismą. D.Valys pradžioje net gynė STT dramblius ir eilinį kartą prašovė pro šalį. Akmenės prokuroro mentalitetas koją pakišo?
Reikia būti dideliu niekšu arba tiesiog Metų gyvate, kad neužsikirsdamas ir nerausdamas, kaip tai šiais metais be atvangos darė premjeras A.Butkevičius, viešai kalbėtum apie prieš tai buvusios Vyriausybės klaidas, o algas keltum tik sau ir savo aplinkai. Klaida yra toks dalykas, kai, pavyzdžiui, netyčia nuklysti automobiliu ne į tą pusę, bet visada turi galimybę grįžti į greitkelį. Tereikia noro ir valios. Kuo greičiau susiorientuosi, tuo greičiau sugrįši.
Tačiau, kai į žvyrkelį pasuki priverstas kažkokios būtinybės, tarkime, pagrindinis kelias laikinai užtvertas, tada niekur nesugrįši arba grįžęs ilgai stovėsi vietoje ir lauksi, kai kiti tavo konkurentai užsibrėžtą tikslą pasieks gal ir nelabai patogiai, bet daug greičiau.
Šiuo atveju premjeras A.Butkevičius Gyvatės metais pasielgė labai jau gyvatiškai – išmetė lauk iš automobilio visus pensininkus, kultūros ir meno darbuotojus, buvo išmetęs ir žydų gelbėtojus, o pats nurūko laukais A.Kubiliaus klaidos taisyti. Ir ištaisė tą klaidą taip, kaip jam ir politikų bei valdininkų klanui geriau atrodė.
Nuo kitų metų pradžios atlyginimai kils ir merams. Vieni jų sako, kad skirti sau didesnius atlyginimus juos verčia įstatymas, o šiaip tai tų pinigų jiems net nereikėtų, gink Dieve, kol pensininkai ir policininkai alkani, tų pinigų jie tikrai nesigvieši. Bet paims, kad jau duoda.
Panevėžio rajono mero P.Žagunio atlyginimą rajono tarybos nariai 600 litų padidino per kelias minutes. Tačiau štai Kupiškio rajono meras J.Jarutis sako, kad jo alga nedidės. Meras sako, kad jo darbdavys yra rajono taryba ir tik jos sprendimu jam alga gali padidėti, o komandos tokį nutarimo projektą rengti jis neduosiąs. Ir taškas.
Tai kaip čia tada suprasti premjero A.Butkevičiaus aiškinimą, kad Konstitucinis Teismas nurodė kelti politikams algas ir jis nieko padaryti negali? Premjerui A.Butkevičiui Konstitucinio Teismo nutarimai lyg vienuoliktas Dievo įsakymas, su kuriuo ginčytis nevalia, o kažkoks, atsiprašant, Kupiškio rajono meras, jei tik užsigeidžia, gali į tą įsakymą nusispjauti?
Kažkaip viskas keistai toje valdžioje klostėsi Gyvatės metais. Prezidentė D.Grybauskaitė duoda tvirtus nurodymus premjerui, kad, girdi, pensijų grąžinimas yra valstybės prioritetas, A.Butkevičius antrina, L.Graužinienė tretina (koks gražus naujadaras, kai kas gali suprasti, kad tratina pensininkus), tačiau algos kyla tik tiems, kurie antrina, o po to tratina.
Arklio metai neturėtų būti tokie audringi. Visi eržilai išsilakstė ir į didžiąją arklidę (Prezidentūrą) net pažvelgti nenori, o likęs vienas kitas arkliokas jau dabar iš apačios žiūri į vyriausiąją kumelę.
Taigi – kiti metai bus Kumelės metai, o ši, oi, kaip spardosi. Neseniai ir Rusijos prezidentui V.Putinui į dantis įspyrė, kai kiti pasaulio lyderiai, nors ir nepatenkinti, tačiau kentėjo pažeminimą ir tik mandagiai žvengė.
