Toks klausimas kilo politikams, ir visuomenei, kai valstybės kontrolierė G.Švedienė buvo iškviesta į Seimą pasiaiškinti, kodėl kreipėsi į teismą, prašydama kompensuoti jai per krizę sumažintos algos praradimus – daugiau nei 60 tūkst. litų.
G.Švedienė remiasi Konstitucinio teismo (KT) nutarimu, kuriuo pripažinta, kad per krizę neproporcingai mažinant algas teisėjams, aukšto rango pareigūnams ir politikams buvo pažeista Konstitucija.
Kompensacijas iš valstybės nori prisiteisti ne tik valstybės kontrolierė bei trys jos pavaduotojai, bet ir dar per tūkstantį pareigūnų ir politikų.
Atrodytų, KT sprendimas šiems reikalavimams suteikė tvirtą teisinį pagrindą ir tikėtina, kad teismai gali tenkinti tokius ieškinius. Net spaudžiama Seimo pirmininkės L.Graužinienės ir kitų parlamentarų G.Švedienė atsisakė atsiimti ieškinį iš teismo ir pareiškė, kad prisiteisti neteisėtai sumažintą algos dalį yra ir teisėta, ir moralu.
Tačiau šiuo atveju ne viskas taip paprasta, kaip atrodytų žvelgiant formaliai.
Be abejo, KT savo sprendimą, kad neproporcingas algų mažinimas per krizę prieštarauja Konstitucijai, grindė rimtais teisiniais argumentais.
Vis dėlto netgi dalis teisininkų kalba, kad KT teisėjams, ko gero, šiuo atveju pristigo socialinio jautrumo, juo labiau kad tokiu sprendimu jie patys buvo suinteresuoti.
Visuomenė sunkiai suprato, kodėl reikia pirmiausia atkurti apkarpytus pinigus ne mažiausiai uždirbantiems žmonėms ar pensininkams, o didelius atlyginimus gaunantiems teisėjams ir valdininkams. Dar ir kompensacijų išmokėjimas pareigūnams, kurie uždirba po 6 tūkst. litų ir daugiau per mėnesį, visuomenei atrodytų socialiai neteisingas.
Galbūt patiems kompensacijų reikalaujantiems pareigūnams atrodo, kad čia išdėstytas požiūris – populistinis. Bet politikai ir valdžia neturi teisės nekreipti dėmesio į žmonių nuotaikas, nes taip elgiantis galima išprovokuoti socialinius sukrėtimus.
Net KT autoritetui turbūt neigiamai atsilieps prieštaringai vertinamas sprendimas dėl neproporcingo algų mažinimo.
Žinoma, teismas gali atsiriboti nuo visuomenės nuotaikų, bet valstybei nėra geriausias pasirinkimas, kai iš esmės socialinės ir ekonominės politikos klausimus sprendžia ne žmonių rinkti politikai, o teisėjai.
Akivaizdu, kad aukšto rango pareigūnai irgi neturėtų numoti ranka į tai, ką apie jų elgesį mano visuomenė. Tai ypač taikytina prižiūrinčios, ar teisingai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, Valstybės kontrolės vadovams.
Buvo iš anksto aišku, kad kai kitų metų biudžete neatsirado pinigų bent keliasdešimčia litų didinti per krizę nurėžtas mažiausiai uždirbančių tarnautojų algas, pareigūnų užmojis prisiteisti iš valstybės po 50–70 tūkst. litų kompensacijų kvepės labai nekaip, net jei KT sprendimas ir suteikė tam teisinį pagrindą.
Todėl ir verta klausti, ar aukšto rango pareigūnai elgiasi moraliai, nepaisydami visuomenės nuomonės ir skubėdami pasinaudoti KT sprendimu? Be to, ar toks egoistinis noras papildyti asmeninę kišenę nepakenks jų vadovaujamų institucijų prestižui?
Atrodytų, Seimas turėjo bent moralinę teisę pasikviesti pokalbio G.Švedienę. Bet KT pirmininkas R.K.Urbaitis staiga suskubo užstoti kontrolierę, laiške Seimo pirmininkei L.Graužinienei reikšdamas susirūpinimą, kad varžoma asmens laisvė teisme ginti savo konstitucines teises.
Jeigu G.Švedienei pasirodė, kad Seimas pažeidė kokias nors jos teises, ji gali pati skųstis teismui, o KT skubėjimas vertinti politikų veiksmus kelia įtarimų, jog ši institucija ėmė pernelyg veltis į politines diskusijas.
Tačiau tai tik viena medalio pusė. Politikų veiksmai irgi kelia daug klausimų.
Antai dabartinei valdžiai ėmus vykdyti KT sprendimą, opozicijoje atsidūrę konservatoriai puolė ją kaltinti socialiniu nejautrumu, nors būtent jų ankstesnė politika ir pripažinta nekonstitucine.
Dviprasmiški ir Seimo priekaištai G.Švedienei. Viena vertus, valstybės kontrolierė kaltinama pamynusi moralės principus, reikalaudama atlyginti sumažintą algą. Kita vertus, patys Seimo nariai neatsisako plano KT nutarimo pagrindu didinti savo atlyginimus maždaug 2 tūkst. litų.
Seimo vadovė aštriai sukritikavo ir valstybės kontrolierę, ir KT pirmininką, bet sumažintų parlamentarų algų atkūrimas kitais metais L.Graužinienei atrodo kaip logiškas žingsnis.
Sunku patikėti, kad neįmanoma rasti teisiškai pagrįsto sprendimo, kuris leistų nedidinti atlyginimų bent Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, kol neatkurtos algos mažai uždirbantiems žmonėms. Turbūt tiesiog nėra noro tai daryti. Tačiau politiškai naudinga rasti atpirkimo ožį, kuriam būtų galima suversti atsakomybę už nepopuliarius sprendimus.
Netgi galima įtarti, kad kritikuodami tiek G.Švedienę, tiek teisėjus politikai taip mėgina nukreipti visuomenės dėmesį nuo savęs, nors ir patys noriai raško KT sprendimo vaisius.
Bet žmonės tokius politikų žaidimus paprastai lengvai perpranta. Taigi ir Seimo moralizavimai jiems kol kas atrodo panašūs į krokodilo ašaras.
