Politologai aiškina, kad realus partijos vedlys ir toliau lieka V.Uspaskichas. Naujoji pirmininkė partijai pravers, jei buvęs jos lyderis sės į kalėjimą dėl sukčiavimų.
Kitas darbiečių sprendimas – į prezidento rinkimus siųsti Artūrą Paulauską. Praeities politiku vadinamas A.Paulauskas politologų nelaikomas realiu kandidatu pakeisti D.Grybauskaitę. Jis patrauks dėmesį ir galbūt pelnys simpatijų kolegoms, kurie kandidatuos į Europos parlamentą.
Darbo partija po savo sparnu šeštadienį priėmė negausią Krikščionių partiją, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. Šis sprendimas politologams atrodo mažiausiai aiškus.
Kad partija neliktų be vado
Loretos Graužinienės išrinkimas partijos pirmininke, politologo Kęstučio Girniaus nuomone, nieko partijoje nekeičia. „V.Uspaskicho palaiminta ištikima jo šalininkė darys tai, ką jis ragins daryti. V.Uspaskichas perleido savo galias į pačias saugiausias rankas. Nėra galimybės, kad ji taptų kitu Muntianu, kad pradėtų nepriklausomai veikti“, - sakė K.Girnius.
Politologas Vytautas Dumbliauskas aiškino, kad kitaip ir negalėjo būti. „Nereikėjo tikėtis kitko – viskas buvo aišku, suvažiavimas turėjo tik formaliai patvirtinti (anksčiau priimtą sprendimą. - Red.)“, - sakė V.Dumbliauskas.
Su L.Graužinienės išrinkimu Darbo partija ruošiasi pokyčiams, teisinių procesų dėl „juodosios buhalterijos“ pabaigai. Tuo įsitikinęs politologas Lauras Bielinis. „Bando iš anksto pakeisti partijos vadovybę, kad neliktų tuštumos, jei lyderis būtų suimtas. Kita vertus, ir V.Uspaskichas sakė, kad yra nutaręs pasitraukti iš politikos“, - kalbėjo L.Bielinis.
A.Paulauskas – praeities politikas
Darbo partija dar neseniai siūlė koalicijai kelti vieną kandidatą prezidento rikimuose. Tačiau šiuo klausimu jai pritrūko nuoseklumo. „Paties V.Uspaskicho buvo kalbėta, kad koalicija turėtų bendrą kandidatą. Ta mintis tęsėsi kelias dienas. A.Paulauskas – blaškymasis. Trūksta nuoseklumo“, - kalbėjo politologas K.Girnius.
Nujausdami, kad bendras koalicijos kandidatas bus socialdemokratas, darbiečiai panoro turėti savo vėliavnešį rinkimuose.
„Kokia darbiečiams ar paksistams nauda iš socialdemokrato? Jie užsiima partijos įvaizdžio stiprinimu. Prezidento rinkimai partijai yra tapatybės užtvirtinimas. Kiekviena partija turėtų turėti savo kandidatą. Net kalbama, kad Liberalų sąjūdis taip pat kels savo kandidatą, o ne rems D.Grybauskaitę“, - sakė V.Dumbliauskas.
A.Paulausko kandidatūra prezidento rinkimuose – ženklas, kad Darbo partija nesiruošia rimtai rungtis, tačiau nori laimėti balsų į Europarlamentą. „Kiekvienas kandidatas prezidento rinkimuose tampa labai matomu. Natūralu, kad matoma ir visa partija. Net ir silpnos politinės jėgos pasistengs pateikti savo kandidatą, kad žmonės įsidėmėtų ir daugiau balsų atiduotų Europarlamento rinkimuose“, - aiškino L.Bielinis.
Portalo kalbinti politologai A.Paulauską vadino praeities politiku. „A.Paulauskas yra praeities politikas kaip ir R.Paksas. Jis politikos šešėlyje, didesnio vaidmens neturi“, - aiškino K.Girnius.
Krikščionių partija išnyko
Mažiausiai politologams aiškus Darbo partijos sprendimas priglausti Krikščionių partiją. „Nežinau, koks jų susitarimas. Nemanau, kad dviejų ne kokį įvaizdį turinčių partijų susijungimas duos gerų rezultatų. Dėl jo dalis žmonių iš Darbo partijos gali atsitraukti“, - samprotavo L.Bielinis.
Po jungtuvių Krikščionių partijos visai nebeliko. „Nesuprantu Krikščionių partijos, koks jų interesas. Jie išnyko. Gal toks likimas, kad visiškai neišsivaikščiotų?“ - svarstė V.Dumbliauskas.
Politologas K.Girnius Krikščionių partiją vadino Vagnoriaus likučiais. Jam vienijimasis atrodo suprantamas. „Darbo partijai gali truputį padėti, pritrauks vieną kitą žmogų. Krikščionių partija nėra rimta politinė jėga. Vienijimasis suprantamas“, - kalbėjo jis.
