Jo sukurta kompleksiškumo teorija taikoma saugumo srityje kovoje su terorizmu, pažangiausiuose pasaulio medicinos tyrimų centruose ir verslo įmonėse.
Prognozuoti neprognozuojamą
Kompleksiškumo teorija, kaip aiškina D.Snowdenas, kilo iš chemijos ir biologijos. Pavyzdžiui, stebėdami paukščių kelionę dangumi, galime prognozuoti, kad jie judės arba tiesiai, arba į kairę, arba į dešinę. Mes galime imituoti paukščių elgesį, bet negalime jo prognozuoti.
„Ta pati taisyklė ar jos nebuvimas galioja ir, pavyzdžiui, italų vairuotojams“, - juokdamasis aiškina prof. D.Snowdenas.
Iš tiesų susiduriame su sistemomis, kurios formuoja save pačios. Šis principas ypač matomas tose organizacijose, kuriose galioja daugybė formalių taisyklių, procedūrų, tačiau realiai veikia būtent neformalios elgesio normos. „Įsitikinau, kad kuo daugiau apribojimų ar nurodymų gauna žmonių grupė, tuo daugiau neformalių taisyklių ji sau prisikuria ir jų laikosi“,- tvirtina profesorius.
Teisingai pritaikius šį principą, pavyzdžiui, šalių vyriausybių veikloje, galima pasiekti žymiai aukštesnių rezultatų su radikaliai sumažintomis išlaidomis.
Savo paskaitoje prof. D.Snowdenas iliustravo, kaip mūsų patirtis ir gebėjimai padeda arba trukdo įvertinti susidariusią situaciją. Pavyzdžiui, tyrinėdamas rentgeno nuotrauką gydytojas rentgenologas turi įvertinti tūkstančius šešėlių kontūrų variacijų ir dažniausiai diagnozė yra sąlygota jo asmeninės patirties, t.y. su kokiais panašiais atvejais jis jau yra susidūręs praeityje.
Neretai susiduriame su per mažu ateities scenarijų skaičiumi kurdami prognozes, dažniausiai klaidingas, nes pakankamai neįvertiname praeities ir dabarties įvykių dėl savo ribotumo.
Šiuo tikslu ir siūlomas taikyti istorijų metodas, kuomet tiriamos autentiškos situacijos, daugybės pasakojimų visuma, ir pagal juos apibūdinama realybė, joje galiojantys principai. Visa tai – realiu laiku, tuo pačiu metu vyksta ir pasakojimų surinkimas, apibendrinimas, ir reagavimas į situaciją.
Pavyzdžiui, teroristų buvimo vietą reikia nustatyti iki kol jis pateks į traukinį su sprogmeniu, antraip lemiamas momentas bus pasibaigęs. „Nustebtumėte, kiek daug sunkiai sisteminamų dalykų galima pritaikyti istorijų tyrimą ir gauti labai konkrečius atsakymus“,- tvirtina prof. D.Snowdenas.
Originalumas – Europos sėkmės receptas
Daugybę metų dirbęs su viena žinomiausių ir inovatyviausių JAV bendrovių IBM profesorius negaili kritikos galingiausioje pasaulio valstybėje, jo nuomone, gyvam verslo bendrovių valdymo autokratizmui. „JAV verslo kultūra yra kaip autoritarinės valstybės, ir didžiausia klaida, kokią daro Europos Sąjunga ar jos šalys, tai kopijuoja JAV.
Pavyzdžiui, jei JAV bendrovės viceprezidentas nurodys padaryti ką nors neteisingo, jo nurodymas bus vykdomas, nes valdžia liepė. Europoje, priešingai, tai bus įvardijama kaip klaida, ir tai - Europos pranašumas“,- tvirtina prof. D.Snowdenas. Pagrindinė JAV silpnoji vieta yra monokultūriškumas, o Europos – biurokratijos perteklius.
Esminiu Europos privalumu mokslininkas laiko daugiakultūriškumą ir geresnes galimybes gauti finansavimą mokslinei veiklai. „Esame pateikę nemažai siūlymų Europos Komisijai, kad Europoje kurtųsi kuo daugiau atskirų nepriklausomų tyrimų centrų, kuriuose būtų vystomos inovacijos. Kol kas Europa šioje srityje tik vejasi JAV. Tačiau jei Europa nori būti pakankamai stipri atsvara JAV ir Kinijai, privalo vystyti savo pačios sukurtus projektus ir iniciatyvas“,- dėsto prof. D.Snowdenas.
Mažos šalies privalumai
Savo komentaruose internete prof. Davidas Snowdenas reiškia simpatijas Lietuvai. Pats akcentuodamas savo velsietišką kilmę gėrisi mūsų gebėjimu išsaugoti kalbą okupacijų metais ir žeria kritiką anglų imperinei kultūrai, jos vykdytam Velso nutautinimui.
Lietuva ir Baltijos šalys, pasak D.Snowdeno, privalo išnaudoti savo, kaip mažos šalies išskirtinumą, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos tradicijas, žmonių gebėjimus bendrauti keliomis kalbomis ir kultūrine prasme suprasti partnerius iš skirtingų šalių. „Mažos šalys yra labiau inovatyvios. Jų žmonės yra labiau tarpusavyje susiję, labiau pasitiki vienas kitu, jų patirtis įvairiapusė“,- pastebi D.Snowdenas ir darkart perspėja nesistengti kopijuoti JAV ar Britanijos, o puoselėti savo unikalią Baltišką tapatybę, kurti kažką visiškai naujo. Pavyzdžiui, efektyviai veikiančią švietimo, aukštojo mokslo sistemą.
„Nereikia būti šeštoje ar septintoje vietoje vejantis kokią nors inovaciją Harvardo atradimus. Laimi tie, kurie pirmieji pristato pasauliui savo pačių originalius produktus ar išradimus“,- tvirtina D.Snowdenas.
Savo paskaitose ir straipsniuose profesorius akcentuoja tyrėjo ir mokslininko laisvę. Savo atsistatydinimą iš IBM Žinių vadybos instituto prezidento posto, kaip ir pasitraukimą iš tyrimų universitetuose mokslininkas laiko pačiais geriausiais sprendimais karjeroje. „Mokslininkas turi turėti tyrimų laisvę, priešingu atveju, jo tyrimų rezultatai gali būti nulemti iš anksto, kaip dažniausiai nutinka angliškų tradicijų besilaikančiuose universitetuose“,- patirtimi dalijasi vienas žymiausių pasaulyje šiuolaikinių sistemų tyrinėtojas.
