Monografiją net keletą metų kartu rengė Lietuvoje žinomi mokslininkai – Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetų profesoriai, dėstytojai, tyrėjai. Šiame darbe nagrinėjami medicinos, etikos ir teisės prieš gimdymą klausimai, ypač aktualūs šiandieninėje visuomenėje.
Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais, mokslininkai pirmojoje knygos dalyje aptaria dar negimusio žmogaus medicinos klausimus – prenatalinę raidą, embriono genetiką, nėščiosios organizmo pokyčius ir nėštumo nutraukimo įtaką psichinei moters sveikatai. Ne mažiau dėmesio skiriama ir etinei problematikai – žmogaus atsiradimas nuo apvaisinimo akimirkos vertinamas iš krikščioniškosios antropologijos pozicijų, ir grindžiant prigimtiniu įstatymu, taip pat aptariami moraliniai aborto aspektai. Monografijoje išgryninti pagarbos žmogaus gyvybei ugdymo principai, kurie turi ne tik mokslinę, bet ir pritaikomąją reikšmę.
Pirmosios monografijos dalies, kurioje aptariami medicininiai aspektai, ruošimo daliai vadovavo prof. dr. Angelija Valančiūtė. Pristatydama savo komandos darbą mokslininkė neslėpė nesuprantanti, kokius mokslus yra baigę kai kurie ginekologai ir kiti medikai, kurie teigia, kad žmogaus gyvybė užsimezga ne iš karto po apvaisinimo, o tik po kurio laiko.
„Teko nustebti, kad kai kas neigia neginčijamą tiesą, jog embrionas yra gyvybė nuo pat pradžių. Kad net galima apie tai diskutuoti. Bandoma pavadinti ne embrionu, bandoma pavadinti, kad tai yra konceptas. Todėl maniau, kad yra svarbu parašyti, jog tai yra žmogus, gyvybė nuo pat pirmos ląstelės“, – neabejojo mokslininkė.
Pasak autorės, yra įrodyta, kad embrionas nuo pat pirmos dienos bendrauja, turi ryšį su motinos organizmu ir tai itin reikšminga būsimam individui bei jo protui.
Antrąją dalį apie etinius aspektus rengęs kunigas prof. dr. Andrius Norbekovas susirinkusiesiems teigė tikintis, kad galbūt pagaliau prasidės laikas, kai žmonija pripažins savo klaidas ir užvers gėdingą abortų istorijos puslapį.
Pasak dvasininko, kištis į gamtą ir jos procesus negalima, viskas turi vykti natūraliai, nes Dievo sukurtos tvarkos ardymas veda prie destrukcijos. Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad tiesa anksčiau ar vėliau bus išgirsta, o dabar apie abortus ir gyvybę kuriamas melas atskleistas.
Prof. dr. A. Norbekovas taip pat apgailestavo, kad jo bandymai šia tema bendrauti su Seimo nariais ir parlamento komitetais dažniausiai baigdavosi prieš nosį užtrenktomis durimis.
„Buvome su profesore Angelija nuvykę į Seimą, tai iškart ją perspėjau, kad komitetas per svarstymą dėl abortų mus gali išgrūsti lauk dėl mūsų minčių ir idėjų. Taip ir atsitiko“, – prisiminė dvasininkas.
Paskutinėje, trečiojoje darbo dalyje analizuojamas pradėto, bet negimusio vaiko teisinis statusas teisinio mąstymo kaitos kontekste. Mokslininkai atsakymų ieško antikinėje ikikrikščioniškoje kultūroje bei teisėje, bandydami rekonstruoti romėnų teisės požiūrį į negimusįjį ir kartu pateikdami šio požiūrio sąsajas su šiuolaikine teise. Negimusio vaiko statusas šiuolaikinėje teisėje taip pat nagrinėjamas ir atsižvelgiant į dinamiškus teisinės minties pokyčius per pastaruosius du šimtmečius, kai prigimtine teise grįstas romėnų požiūris buvo defragmentuotas ir nustelbtas teisinio pozityvizmo.
Pasak filosofo doc. dr. Krescencijaus Stoškaus, monografija – neabejotinai pats solidžiausias darbas, parengtas šia tema lietuvių kalba.
„Gindama pačią silpniausią žmogiškosios būtybės pasireiškimo formą, ji kantriai gaivina aklai ir neatsakingai masinės vartotojų visuomenės suniokoto humanizmo bazines normas. Ši ryžtinga kritinė monografija, išeidama į viešumą, ne tik etiškai pagrindžia prenatalinės žmogaus būties neliečiamumą, bet ir skelbia energingą pasipriešinimą žmogaus orumą ir garbę diskredituojančioms gyvenimo bei kontrkultūros formoms. Tokio pasipriešinimo reikia ne tik medicinos studentams, gydytojams, bet jo jau ilgai laukia ir visa sveikesnioji visuomenės dalis, o ypač jaunos šeimos ir mokyklinis jaunimas“, – teigė doc. dr. K. Stoškus.
Monografiją parengė kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, prof. dr. Birutė Obelenienė (sudarytojai, VDU), prof. dr. Angelija Valančiūtė, dr. Danielius Serapinas (LSMU), prof. dr. Jonas Juškevičius, kun. prof. dr. Kazimieras Meilius, doc. dr. Palmira Rudalevičienė (MRU) ir dr. Daiva Bartkevičienė (VU). Darbą recenzavo medicinos daktarė prof. Nijolė Drazdienė, teisės mokslų daktaras prof. dr. Vigintas Višinskis bei filosofas doc. dr. Krescencijus Stoškus.
