Sudėtingai programai susibūrė talentingi, aktyviai koncertuojantys atlikėjai – Dalia Dėdinskaitė (pirmas smuikas), Klementina Venciūtė (antras smuikas), Robertas Bliškevičius (altas) ir Marius Sakavičius (violončelė). Greta stygininkų taip pat pasirodys jaunosios kartos fleitininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šiuolaikinės muzikos atlikimo specializacijos alumnė Salomėja Kalvelytė. Programą kuruoja kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius Kristupas Bubnelis.
S. Sciarrino į šiuolaikinės muzikos teritoriją įžengė dar praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Vaikystėje itin domėjęsis vizualiaisiais menais, menininkas vėliau pasirinko kompoziciją, ėmė nagrinėti tylos bei garso sąveiką kūryboje. Šios paieškos ilgainiui suformavo išskirtinį kompozitoriaus žodyną, atpažįstamą įvairiakryptėje šiuolaikinės muzikos panoramoje.
S. Sciarrino muzika permąsto atlikimo ir klausymosi konvencijas, patalpina atpažįstamų raiškos priemonių kontūrus netikėtuose skambesio kontekstuose. Kompozitoriaus darbų katalogas itin įvairus – nuo solo, kamerinių, orkestrinių kūrinių iki sceninių veikalų.
Jo muzika atliekama Milano „La Scala“ teatre, Venecijos bienalės ir „Teatro La Fenice“ scenose, Štutgarto operos teatre, Amsterdamo „Concertgebouw“, Tokijo „Santory Hall“ ir kitose salėse. Tarp gausybės S. Sciarrino apdovanojimų verta paminėti 2016 m. pelnytą Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ už viso gyvenimo nuopelnus.
Programoje „Esplorazione del Bianco“ („Baltumo tyrinėjimas“) dominuoja kūriniai styginiams instrumentams, pristatantys S. Sciarrino stiliaus evoliuciją. Vienas iš skambėsiančių kūrinių – Septintasis styginių kvartetas, anot muzikos kritiko Philipo Clarko, yra „lakoniška devynių minučių trukmės miniatiūra, be perstojo audžianti tapačių muzikinių gestų audinį“.
„Kompozicijoje girdimas krentantis „glissando“, lyg apnuogintas vokalinis motyvas, aplink kurį pinasi vis sudėtingėjančių garsų tinklas, staiga pertraukiamas ilgomis pauzėmis ir statiškais epizodais, kuriančiais fantasmagorišką paveikslą“, – taip apibūdino kompoziciją Ph. Clarkas.
Be šio kūrinio, programoje skambės ir naujausias kompozitoriaus Aštuntasis kvartetas, sukurtas 2008 m., o ankstyvajam S. Sciarrino kūrybos periodui atstovaus styginių trio „Codex Purpureus“, sukurtas 1983 m.
Be kūrinių styginiams, koncerte išgirsime dvi kompozicijas fleitai solo. Viena jų – „Canzona di ringraziamento“ (1985 m.) yra tipinis muzikos istorijos rekontekstualizavimo pavyzdys, itin būdingas S. Sciarrino kūrybai. Opuso pavadinimas – tai aliuzija į Ludvigo van Beethoveno 15-ąjį Styginių kvartetą, tačiau pasitelkiant ne citatas, o muzikinę idėją, šiuo atveju – polifoniją.
„Tai, kas atrodė pasmerkta amžinajam įšalui, kokonui, praradusiam balso (fleitos tembro) savastį ir naujo skambesio galimybes, staiga iškyla radikaliai transformuotu pavidalu. Fleita, be kita ko, tampa ir perkusiniu instrumentu, tarsi plakančia širdimi“, – taip kompoziciją apibūdino pats kompozitorius.
Svarbu paminėti, jog visi programoje skambėsiantys kūriniai – premjeros Lietuvoje. Programos kuratorius kompozitorius K. Bubnelis palygino S. Sciarrino kūrybą su kasdienybėje mus supančiomis garsinėmis aplinkomis.
„Mąstydamas apie jo kūrybą, dažnai pagalvodavau apie pamario kraštą, Kuršių neriją, plačias atodangas, rezonuojančias su jam būdingais tylos intervalais. Tam, kad išgirstum ir įsiklausytum – būtina tyla.
Atvykus į Kintus pirmiausia pajunti, kaip po miesto triukšmo paaštrėja jutimai: išgirsti vėjo šnaresį, pušų ošimą, o tai, kas vyksta tolumoje, rodos, girdima visai čia pat. Manau, Kintų topografija puikiai atitinka S. Sciarrino garso estetiką. Festivalio vadovės Audros Juodeškienės rūpestis pristatyti šiuolaikinę muziką pamario gyventojams neabejotinai sukurs įsimintiną vakarą“, – teigė K. Bubnelis.
Lietuvos ansamblių tinklo vadovas kompozitorius Vykintas Baltakas, taip pat pabrėžė šio kompozitoriaus kūrybos savitumą.
„S. Sciarrino muzika Lietuvoje skamba itin retai, jos imasi tik labai patyrę atlikėjai. Tačiau mums svarbu, kad prie jos prisiliestų ir jaunimas, dar studijuojantis, ar tik baigęs studijas.
Ką tik baigėsi projektas „Muzika Vilniui“, kurio metu sudėtingus kūrinius atliko tiek Lietuvos scenoje jau žinomi vardai, tiek jaunosios kartos menininkai, pavyzdžiui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šiuolaikinės muzikos atlikimo programos studentai bei absolventai. Viena Lietuvos ansamblių tinklo veiklos krypčių – suvienyti skirtingas atlikėjų kartas, plėtoti šiuolaikinės muzikos kultūrą.“
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, organizuoja VšĮ „Lietuvos ansamblių tinklas“ ir VšĮ „Kintai Arts“
