O štai „Vilnius Mama Jazz“ festivalių žemėlapyje išsiskiria edukaciniais renginiais ir „Džiazo vitrina“ (angl. showcase), intriguojančia ne ką mažiau nei pagrindinės scenos pasirodymai. Tai tarsi festivalis festivalyje, pristatantis naujausias džiazo muzikantų kūrybos idėjas ne tik savai džiazo publikai, bet ir užsienio kritikams, žurnalistams, festivalių rengėjams bei muzikos klubų atstovams, tikintis informacijos sklaidos ir kvietimų į užsienio scenas. Šiemet ekspertai į festivalį atvyko net iš 14-kos šalių.
Ekspertai ieškojo savitumo
Jau ne pirmą kartą „Vilnius Mama Jazz“ viešėję įtakingo džiazo, eksperimentinės ir improvizacinės muzikos portalo „JazzWord“ redaktorius Kenas Waxmanas ir „All About Jazz“ apžvalgininkas Johnas Sharpe'as paliko Vilnių nusiteikę aprašyti ne tik šiemečių festivalio žvaigždžių „Tiger Trio“ (Myra Melford, Nicole Mitchell, Joelle Leandre), Vladimiro Tarasovo ir „Austrian Circle“ (Andreas Schreiber, Christoph Cech, Peter Herbert) ar estų saksofonininkės Marios Faust grupės pasirodymus, bet ir „Džiazo vitrinos“ atradimus.
Įdomu, kad kanadietis K. Waxmanas ir britas J. Sharpe'as, abu laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos aistruoliai, namo išsivežė labai panašius įspūdžius. Jų „Džiazo vitrinos“ favoritais tapo Arkadijaus Gotesmano projektas „Prayer“ ir eksperimentinės muzikos dueto „Wierd Ugly Fish“ („Keista bjauri žuvis“) pasirodymas.
Būgnų ir perkusijos meistras A. Gotesmanas su džiazo jaunimu atkūrė Gaono filosofijos ir klezmerių muzikos įkvėptą 2020-ųjų projektą. Nors šįkart atliktas be kantoriaus, jis sužavėjo užsienio kritikus autentiškumu.
„Lietuvių grupės muzikavo labai užtikrintai, bet tai nebūtinai reiškė savitumą. „Prayer“ tarp jų išsiskyrė labiausiai“, – teigė J. Sharpe'as.
Visgi didžiausia staigmena tiek „Vitrinos“ publikai, tiek ekspertams tapo gaivus, laužantis stereotipus „Keistos bjaurios žuvies“ pasirodymas, tiesiog panardinęs klausytojus garsų ir ritmų masyvais į transą.
Šio dueto nariai – programuotojas Julius Čepukėnas ir būgnininkė Aistė Kalvelytė kartu koncertuoja tik antrus metus, o pernai jau tapo Muzikos inkubatoriaus „Novus“ konkurso nugalėtojais. Aistė yra profesionali keramikė, dar tik studijuojanti mušamuosius A. Gotesmano klasėje LMTA.
Anot J. Sharpe'o, tarp festivalio lietuvių nestigo ryškių individualybių: būgnininkė A. Kalvelytė – viena jų. Britą taip pat sužavėjo grupės „Snus“ gitaristė Klaudija Indriliūnaitė, jo nuomone, suteikusi „Snus“ muzikai savitumo. Kritikas taip pat pastebėjo gražių momentų Veronikos Chichi ir Dmitrijaus Golovanojo dialoguose.
O K. Waxmanui patiko visi Prano Kentros suburto kvarteto „Broken Glass 4tet“ muzikantai: gitaristas P. Kentra, trombonininkas Jievaras Jasinskis, tūbininkas Simonas Kaupinis, būgnininkas Domantas Razmus. Jis gyrė meistrišką S. Kaupinio tūbos techniką, leidusią sudėtingo instrumento virtuozui sublizgėti net dviejuose koncerto projektuose.
Tačiau apibendrindamas mūsų džiazo jaunimo pasirodymus K. Waxmanas pripažino: „Dabar jaunuoliai yra kur kas labiau pasikaustęs techniškai už vyresniųjų kartą, išmano muziką, bet dar netapo tarasovais arba mockūnais. Jie visi virtuozai, bet turi surasti savo individualų balsą“.
J. Sharpe'as taip pat kaip siektiną pavyzdį įvardijo lietuvių improvizacinės muzikos pažibą Liudą Mockūną. „Šiandien jis yra labiausiai žinomas lietuvių improvizuotojas už Lietuvos ribų“, – neabejojo britas.
Estafetę perėmė Lietuva
O šių metų „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje bene daugiausiai publikos simpatijų iš lietuvių sulaukė kompozitorius, grupių lyderis ir trombono virtuozas Jievaras Jasinskis, šauniai susidorojęs su jam tekusia išskirtine misija – vadovauti Euroradijo bigbendui ir parengti su juo šia proga savo sukurtą kompoziciją „P(i)e(a)ce of Vilnius“, tiesiogiai iš koncerto transliuotą Euroradijo bangomis.
Šis bigbendas buriamas nuo 1965-ųjų kasmet vis kitoje Europos transliuotojų sąjungos (EBU) šalyje. Šios šalys deleguoja į bigbendą po vieną muzikantą, ne vyresnį nei 30-ties. Jungtinis kolektyvas per savaitę parengia ir pristato Europai unikalią programą.
Šiemet pirmą kartą bigbendo namais tapo Lietuva, o su džiazo orkestru kaip projekto vadovas ir kompozitorius repetavo J. Jasinskis, tarp 18-kos jaunų muzikantų iš 15-kos Europos šalių saksofonus pūtė Karolis Šarkus.
Anksčiau niekada kartu negroję jaunuoliai koncerte užvaldė salę savo entuziastingu muzikavimu – jautėsi, kad ritmiška minimalistinė J. Jasinskio muzika jiems buvo labai artima. Premjerą lydėjo du bisai, leidę pasireikšti kompozitoriui ir solisto amplua.
Jievaras juokavo scenoje, nusikopijavęs „P(i)e(a)ce of Vilnius“ idėją pats nuo savęs. Mat anksčiau jis buvo parašęs neilgą kompoziciją „1482“, pavertusią natomis telefono numerio, kuriuo aukojama Ukrainai, skaičius. O bigbendo premjeroje natomis virto Vilniaus gimimo datos skaičiai: 1323.
„Kūrinio idėja buvo gera, išskyrus masę solistų – jų misija tapo neaiški. Aš būčiau įtraukęs mažiau solistų ir leidęs jiems ilgiau improvizuoti“, – svarstė K. Waxmanas.
Kolegai antrino J. Sharpe'as: „Muzika skambėjo jaudinamai, bet solistų konvejeris kiekvienam teleido ištarti: „Sveiki, tai aš“, bet ne išsisakyti, o tai būtų buvę įdomiausia“.
Džiazas tapo gyvenimo aistra
J. Sharpe'as dar 8-ajame dešimtmetyje susižavėjo laisvuoju džiazu, o rašyti apie džiazą pradėjo nusivylęs kitų autorių atmestinais ar net klaidinančiais tekstais. Šiandien šis žurnalistas nuolat bendradarbiauja su tokie portalais ir leidiniais kaip „All About Jazz“, „The New York City Jazz Record“ ir „Point Of Departure“.
Diplomuotam žurnalistui ir sociologui K. Waxmanui teko padirbėti ir paprastu reporteriu, radijo korespondentu, net verslo temų redaktoriumi, bet jis visada nukniaukdavo laiko ir džiazui. „Dabar esu užtvindytas muzika – manęs laukia krūvos albumų“, – atviravo svečias, per mėnesį kartais parašantis pusšimtį apžvalgų „JazzWord“ ir kitiems leidiniams.
K. Waxmanas kasdien rašo apie naujus albumus, DVD, knygas, yra pristatęs daug V. Tarasovo, Viačeslavo Ganelino trio darbų. „JazzWord“ portalą prižiūri ir redaktoriaus žmona Susan O'Connor, profesionali fotografė bei komunikacijos specialistė, nesiskyrusi su fotoaparatu ir festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ .
„Mus domina, kaip muzikantai groja savo šalyse, dėl to lankomės Europos festivaliuose. Aš įsitikinau, kad namuose muzikantai groja geriau negu gastrolėse – galbūt dėl to, kad namie jaučiasi patogiau. Popžvaigždės visur pristato tą patį šou, o improvizuotojus kaskart paveikia naujos kūrybos sąlygos, aplinka, savijauta“, – aiškino K. Waxmanas.
