Šį projektą pradėjo vieno ryškiausių šių dienų Japonijos kompozitorių Toshio Hosokawos Vilniaus universitetui skirto kūrinio „Invisible Angels“ smuikui ir akordeonui pasaulinė premjera. Kūrinį, anot autoriaus, įkvėpė būtent Vilniaus universiteto istorija, architektūra ir aura.
„Kasdien eidami į universitetą, kaip į mokslinio darbo ir studijų vietą, priprantame prie jo erdvių ir paprastai neturime laiko sustoti ir pajusti čia tvyrančios istorijos dvasios.
Kartais tam reikia naujo žvilgsnio, kitos perspektyvos, naujos interpretacijos.
Smagu, kad universiteto erdvės tampa įkvėpimo šaltiniu pasaulinio garso menininkams, kad dėl mokslo ir meno sąveikos skamba gimtadienį švenčiančio Vilniaus vardas“, – kūrinio premjeroje kalbėjo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Įkvėpė ir lietuvių folkloras
Šį savaitgalį Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje galima apžiūrėti antrojo „Muzikos Vilniui“ autoriaus iškilaus vokiečių kompozitorius ir teatro novatoriaus Heinerio Goebbelso specialiai šiai erdvei kartu su vaizdo ir šviesų menininku Rene Liebertu sukurtą instaliaciją „The Comforter“. Ji sujungė garsą, vaizdo projekcijas ir šviesų dizainą.
Vėlyvojo baroko vienabokštė Ramintojos bažnyčia patyrė daug negandų: ją niokojo gaisras, sovietmečiu pastatas buvo paverstas sandėliu, patyrė brutalių erdvės transformacijų.
H.Goebbelsas, atvykęs į Vilnių, pats išsirinko šią erdvę kūriniui. „Vos tik įžengęs į šią bažnyčią pajutau skirtingų epochų dvelksmą. Pirmasis įspūdis buvo labai stiprus. Supratau, kad ši vieta puikiai tiks darbui, kuriame skleidžiasi skirtingi istorijos sluoksniai ir patirtys.
Mano darbas atspindi skirtingų epochų ženklus amžių tėkmėje“, – teigė H.Goebbelsas.
Menininkas savo instaliacijoje šalia vargonų ir egzotiškų instrumentų garsų panaudojo vienus pirmųjų lietuvių liaudies dainų ir instrumentinės muzikos įrašų, užfiksuotus vaško voleliuose Eduardo Volterio 1908–1909 m. Šiandien jie saugomi Berlyno fonogramų archyve.
H.Goebbelsas yra vienas ryškiausių dabarties šiuolaikinės muzikos ir teatro kūrėjų. Jo darbai įvertinti daugeliu prestižinių tarptautinių apdovanojimų, rodomi garsiausiuose pasaulio meno forumuose. Jie jau ne kartą buvo pristatomi ir Lietuvoje, todėl menininkas teigė jaučiantis dėkingumą Vilniui.
„Džiaugiuosi, kad galėjau sukurti kažką įdomaus konkrečiai Vilniaus vietai. Pajutau, kad galiu kažką grąžinti šiam miestui, kuris jau 20 metų dovanoja savo dėmesį ir publikos meilę mums, kūrėjams ir atlikėjams“, – sakė menininkas.
Jo audiovizualinę instaliaciją „The Comforter“ Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15) galima apžiūrėti šiandien 12–20 val. Kūrinys liks bažnyčioje ir vėliau.
Pakviestos septynios žvaigždės
Dalyvauti cikle „Muzika Vilniui“, kuris yra tradicinio festivalio „Muzika erdvėje“ dalis, pakviesti septyni skirtingų kultūrų, kartų bei stilistinių krypčių menininkai, pristatantys savo kūrybą prestižinėse koncertų salėse ir festivaliuose nuo Niujorko iki Tokijo.
Be minėtų dviejų autorių, tai legendinis amerikiečių minimalistas Michaelas Gordonas, šiuolaikinis austrų klasikas Beatas Furreris, italų muzikos pažiba Ivanas Fedele, kylanti lenkų kompozitorė Agata Zubel ir įdomi jaunosios kartos ukrainietė kompozitorė Anna Korsun.
Visas renginių ciklas truks iki liepos 6-osios. Sostinės 700 metų jubiliejinę programą koordinuojančios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pabrėžė, kad kuriant šią programą norėjosi įvairiapusiškumo, kuris leistų Vilnių „patirti, pamatyti, užuosti ir net paragauti“.
„Dabar galėsime ir išgirsti Vilnių muzikoje žmonių, kurie, atvykę čia, jį pajuto ir įsimylėjo“, – džiaugėsi „Go Vilnius“ vadovė.
Neįkainojama partnerystė
Pasak „Muzikos Vilniui“ sumanytojo V.Baltako, vienas svarbiausių šio projekto aspektų – ryšys su vietos erdvėmis ir kūrėjais.
„Mes neapsiribojame tuo, kad atvežame kažką parodyti iš užsienio. Visų kompozitorių kūriniai po premjerų liks mieste – nuskaičius QR kodą bus galima jų klausytis su ausinėmis erdvėse, kurioms jie yra sukurti. Dėl to įrašinėjame pasaulines premjeras“, – pasakojo kompozitorius.
Be to, jo vadovaujami Lietuvos ansamblių tinklo – „LENsemble Vilnius“ – muzikantai rengia visų septynių ciklo kompozitorių vizitams platesnes jų muzikos kūrinių programas ir pristato jas Vilniaus rotušėje.
„Nuo pat šių programų sudarymo bendraujame su kompozitoriais, atvykę jie dalyvauja repeticijose, dirba su studentais.
Tai neįkainojama patirtis, bet, žinoma, ir didelis iššūkis, nes šie kūrėjai yra pratę prie aukščiausio lygio atlikėjų ir geriausių interpretacijų. Turime atitikti jų standartus“, – neslėpė „LENsemble Vilnius“ vadovas.
Monografiniai koncertai taip pat įrašinėjami, jų įrašai pagal galimybes bus leidžiami. „Svajoju, kad šis projektas plėstųsi – Vilniuje galėtų atsirasti visas garsinis parkas su naujų krypčių darbais ir lietuvių kūriniais“, – dalijosi lūkesčiais V.Baltakas.
Vilniuje paliks garsinį pėdsaką
Šiuolaikinės muzikos grandai savo premjeroms rinkosi labai skirtingas sostinės erdves. Japono T.Hosokawo kūrinys „įsikurs“ senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose. Vokiečių teatro ir muzikos novatorius H.Goebbelsas dovanoja savo darbą spalvingos istorijos Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai.
Italą I.Fedele sužavėjo Kazio Varnelio paveikslų muzika: kompozitorius megs pokalbį su optinio meno meistru K.Varnelio namų muziejuje, įsikūrusiame ypatingoje Vilniaus vietoje – viename seniausių jo mūrinių pastatų. Premjera – gegužės 25–27 d.
Ukrainietę A.Korsun įkvėpė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčios-kolumbariumo atmosfera. Jos kūrinys čia bus pristatomas birželio 3, 4 d.
Lenkų kompozitorė A.Zubel sumanė įprasminti senojo ir modernaus Vilniaus dialogą tiesdama muzikos tiltą iš Gedimino pilies į „K29“ verslo centrą. Kūrinys sinchroniškai skambės abipus Neries birželio 17, 18 d.
Austras B.Furreris savo premjerai pasirinko Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Premjera – birželio 30–liepos 1 d.
Litvakiškų šaknų turinti šiuolaikinės muzikos žvaigždė M.Gordonas Vilniuje ieškojo protėvius menančios aplinkos ir nutarė sukurti muzikos Jaunimo teatro vidiniam kiemeliui, kuris kadaise vedė į Vilniaus žydų geto tarybą (Judenratą), o šiandien primena Holokausto aukas joms skirtu paminklu „Vilties liepsna“. Premjera – liepos 5, 6 d.
Kūriniai po premjerų liks prieinami vilniečiams ir miesto svečiams neribotą laiką kaip garsinės ar audiovizualinės instaliacijos. Jie taps garsių kompozitorių įspaudu būsimoms kartoms ir ne tik primins garbingą miesto sukaktį, bet ir kvies iš naujo pažinti įvairias Vilniaus vietas.
