M. Sandersas – tikrų tikriausia Jungtinės Karalystės improvizacinės bei džiazo muzikos legenda, aktyviai besireiškianti teatro, šokio, šiuolaikinio klasikinio ir konceptualaus meno srityse. Tai neabejotinai Renesanso žmogus, pasižymintis plačia erudicija ir gebėjimu palaikyti dialogą ne tik su muzikantų bendruomenėmis.
Šio būgnininko ir perkusininko filosofija grindžiama įsiklausimu į save, į partnerį ir į aplinką. M. Sanderso grojime visuomet juntama jo kuriama esamojo momento nuotaika, tačiau tuo pat metu jis neužgožia partnerių, veikiau priešingai – delikačiais ir išmintingais būgnų lazdelių mostais tarsi padeda atsiskleisti savo kolegoms.
Be to, šis perkusininkas puikiai jaučiasi tiek didelių festivalių scenose, tiek itin kamerinėje aplinkoje ir geba savo grojimą pritaikyti prie jį supančios aplinkos, pvz., paleisti subtilius pianissimo pasažus jaukiose, mažose erdvėse.
M. Sandersas grojo su daugeliu garsių improvizuotojų, tarp jų – Roscoe Mitchellu, Wadada Leo Smithu, Dereku Bailey, Henry Grimesu, Okkyungu Lee, Barry Guy, Jahu Wobble'u, Charlesu Gayle'u, Peteriu Evansu, Trevoru Wattsu, Williamu Parkeriu, Nate'u Wooley, Ivo Perelmanu, Nicole Mitchell ir daugeliu kitų.
A. Gotesmanas – puikiai visiems pažįstamas mūsų vietinės scenos profesionalas ir perkusijos guru. Jis nesistengia įsisprausti į siaurą vieno žanro kostiumą. Tai aktyvus, smalsus, eksperimentuoti nesibodintis menininkas, kurį į priekį stumia naujų saviraiškos formų paieškos. Peržengdamas vienos meninės disciplinos rėmus, Arkadijus savo kūrybiniame kelyje, kaip ir svečias iš Jungtinės Karalystės, atskleidžia muzikos sąveiką su teatru, kinu, šiuolaikiniu šokiu.
Tačiau būtent džiazas tapo pagrindine A. Gotesmano eksperimentų aikštele, kurioje jis kūrė ir tebekuria tik jam vienam būdingą santykį su garsu. A. Gotesmanas – išradingas ir plačia muzikine artikuliacija pasižymintis menininkas, kuriam sugroti svingo ar bibopo eros džiazą nėra sudėtinga, tačiau jo išskirtinumas atsiskleidžia laisvojo džiazo bei improvizacinės muzikos baruose.
Scenoje greta standartinio būgnų rinkinio visuomet išvysime keisčiausių lėkščių komplektų bei daugybę įvairių papildomų perkusinių instrumentų. Įvairūs barškučiai, varpeliai, žvangučiai, dubenėliai, bongai, „buffallo“ tipo būgnai, net ant žemės gulintis plastikinis maišelis gali tapti dar vienu perkusininko instrumentu.
Gausus instrumentinis bagažas, laki fantazija bei puikus gebėjimas improvizuoti kiekvieną šio meistro pasirodymą paverčia nepakartojama garsine kelione.
Balandžio 12 d. M. Sanderso ir A. Gotesmano koncertas suteiks išskirtinę progą išvysti ir išgirsti tokio kalibro kūrėjus vienoje scenoje. Tai neabejotinai bus spontaniškas, bet kiekvienam perkusijos fanui velniškai malonus dviejų profesionalų dialogas.
Taip pat balandžio 12-ąją scenoje pasirodys intriguojantis talentingų jaunosios kartos muzikantų – saksofonininko K. Jušinsko, pianisto F. Raskoviciaus ir kontrabosininko G. Stepanavičiaus – trio.
Netradicinis lietuvių ir graikų improvizacinės muzikos trio nuolat vaikšto muzikiniais peilio ašmenimis. Jų kuriamas garsinis naratyvas pasižymi itin kontrastingomis ir spontaniškomis muzikinėmis idėjomis, kurias išskleisti jiems padeda ne tik puiki instrumentų valdymo technika, bet ir laki trijulės fantazija. Šio trio kuriame muzika – tai tarsi klampiai painūs Davido Lyncho filmai.
