„Šiemet publikai dovanosime veržlių, ryškių ir savitą muzikinį braižą turinčių grupių pasirodymus.
Programos leitmotyvas – moterys džiaze – skirtingais rakursais skleisis visas keturias festivalio dienas, o atidarymo vakarą girdėsime ne tik įkvepiantį garsios norvegų vokalistės Beady Belle grupės pasirodymą, bet ir Danijos džiazo paveikslą formuojančios kompozitorės, grupių lyderės ir perkusininkės Marilyn Mazur solo“, – sakė festivalio vadovė Judita Bartoševičienė.
Nuolatinis kūrybinis kismas ir laisvė eksperimentuoti
Įstabioji Norvegijos dainininkė Beady Belle – svaigų įvairių žanrų ir prasmingos poezijos kokteilį maišanti menininkė, pelniusi didžiulį ne tik publikos, bet ir kolegų susidomėjimą ir pagarbą.
Lietuvos publika jau turėjo galimybių patirti Beady Belle muzikos grožį gyvai. Pastarąjį sykį – prieš 14 metų, kai dainininkė koncertavo festivalyje „Vilnius Mama Jazz“, o Beady Belle dar buvo ne jos vienos sceninis slapyvardis, o jos suburtos grupės pavadinimas.
Nuo to laiko daug kas pasikeitė – Beady Belle pakeitė savo kūrybos ir karjeros trajektoriją, o pernai išleistu albumu „Nothing But The Truth“ simboliškai paminėjo karjeros dvidešimtmetį. Nepakito viena – nuostabus balsas, aistra ir talentas kurti dainas, skleidžiančias šilumą ir nuostabiai švelnią melancholiją.
Šios išradingos kūrėjos rankose džiazo įkvėptos melodijos gali virsti žavingais elektroninės muzikos piešiniais, staiga įkaisti iki diskotekų ritmų ar tapti popdainomis, kurių niekas neišdrįs pavadinti banaliomis.
Beate S.Lech (toks tikrasis šios dainininkės vardas) su bosininku Marius Reksjø prieš daugiau nei du dešimtmečius susipažino Oslo universitete. Keliuose muzikos projektuose iki tol jėgas jau išbandžiusi Beate tuo metu kaupė idėjas pirmam savo soliniam albumui – paraginta norvegų muzikanto, įrašų leidyklos „Jazzland“ savininko Bugge Wesseltofto (beje, pernai viešėjusio festivalyje „Vilnius Mama Jazz“).
Tačiau pažintis greitai pakeitė planus – bendraminčių pora stačia galva nėrė į pusantrų metų trukusius eksperimentus, kurių rezultatai 2001-aisiais melomanams buvo pristatyti pirmame grupės „Beady Belle“ albume „Home“. Pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia namus. Ne tik todėl, kad albumo atmosfera – itin jauki. Didžioji dalis jame skambančios muzikos buvo sukurta ir įrašyta namų sąlygomis – vos 6 kvadratinių metrų Beate kambaryje.
Pasirodžius plokštelei, dvi jos dainos „Ghosts“ ir „Lose And Win“ išpopuliarėjo visoje Europoje, gandas apie įdomią naują grupę pasklido ir Azijoje bei Australijoje. Du po debiutinio disko sekę albumai, „CEWBEAGAPPIC“ ir „Closer“, vis labiau stebino publiką – kiekviename karjeros etape duetas atskleidė vis naujas savo kūrybos spalvas, nuo elektroninės muzikos iki soulo stiliaus elementų. Muzika tapo vis intymesnė – pristatydama trečiąjį albumą, Beate didžiuodamasi pastebėjo, kad jame įsiklausius galima išgirsti muzikantų kvėpavimą.
Į norvegų grupės sumanymus dėmesį atkreipė ir visame pasaulyje garsūs kolegos. Kai 2005-aisiais grupė koncertavo Londone, komplimentų šiai grupei pažėrė vienas populiariausių šių dienų britų džiazo dainininku Jamie Cullumas. Užsimezgė tvirta draugystė – netrukus norvegai jau „apšildė“ keletą J.Cullumo koncertų, o 2008-aisiais išleistame albume „Belvedere“ Beate su juo įrašė dainą „Intermission Music“.
Grupės žavesiui neatsispyrė ir JAV soulo muzikos žvaigždė India Arie – duodama interviu radijui prisipažino, kad „Beady Belle“ yra jos mėgstamiausia grupė. Paskambinusi padėkoti už komplimentą, Beate netrukus su šia vokaliste susitiko įrašų studijoje – moterys kartu įrašė dainą „Self-fulfilling“.
Įdomu tai, kad šių metų „Vilnius Mama Jazz“ atidarymo viešnia niekada nemėgino kartoti tos pačios sėkmingos formulės. Taip, jos vizitine kortele laikomas soulo, džiazo, ritmenbliuzo derinys su lengvais elektroninės muzikos potėpiais. Tačiau nuolatinis kūrybos vystymasis ir subtilūs pokyčiai – šios atlikėjos karjeros ženklas.
Pavyzdžiui, albume „At Welding Bridge“ galima rasti kantri muzikos atspindžių, o albumo „Cricklewood Broadway“ pagrindu tapo tekstai, įkvėpti žinomos britų rašytojos Zadie Smith knygos „Balti dantys“.
Naujoji Beady Belle era
2015-aisiais nutiko ryškus lūžis – grupė „Beady Belle“ išsiskirstė, šis pavadinimas liko vokalistės sceniniu slapyvardžiu. Kardinalius pokyčius pažymėjo Niujorke įrašytas bene labiausiai „džiazinis“ albumas „On My Own“, kuriame groja pasaulinės džiazo žvaigždės Joshua Redmanas, Gregory Hutchinsonas ir Reubenas Rogersas.
Taip prasidėjo naujoji Beady Belle era, kuri ir toliau stebina įdomiais posūkiais. 2018-aisiais ji išleido albumą „Dedication“ – su muzika, akivaizdžiai įkvėpta geriausių soulo ir ritmenbliuzo atlikėjų, nuo Stevie Wonderio ir Arethos Franklin iki Alicios Keys bei Lauryn Hill.
Pernai pasirodžiusio naujausio albumo „Nothing But The Truth“ dainas Beady Belle kūrė ir prodiusavo viena. Paradoksalu, bet koronaviruso pandemija tam tikra prasme karjeros jubiliejų mininčią dainininkę privertė sugrįžti prie šaknų – albumas buvo kuriamas namie, kaip ir debiutinis diskas „Home“.
Be to, šiame albume į Beady Belle skambesį sugrįžo daugiau elektroninių garsų – neprarandant žavingos šilumos ir žaismingumo, kurių niekada netrūksta jos kūryboje.
Beje, į Vilnių Beady Belle atvyks su muzikantų grupe, kurioje groja ir jos muzikinę istoriją nuo karjeros pradžios daug metų kartu rašęs muzikantas Marius Reksjø.
Simboliškas sugrįžimas prie ištakų – tačiau žiūrint į ateitį, kurioje, niekas neabejoja, šios dainininkės laukia dar daug nuostabių muzikinių nuotykių. „Vilnius Mama Jazz“ su Beate S. Lech pasirodys ne tik Marius Reksjø, bet ir klavišininkas Bjarne Gustavsenas, perkusininkas Bjørnas Sætheris bei dar dvi vokalistės – Ingrid Fantoft ir Agnes Andersen.
„Naujausiame albume už nieko nesislepiu. Ir nieko nesmerkiu. Tai tiesiog Beady Belle – sąžininga ir tikra“, – taip dabartinį savo karjeros etapą apibūdino dainininkė.
Švelni, be galo muzikali ir melodinga hipnozė – su tekstais, kuriuose net į kasdienes situacijas gebama pažvelgti giliai ir netikėtu kampu. Tie, kurie jau lankėsi Beady Belle koncertuose, nedvejodami renkasi šią atlikėją išgirsti dar sykį. Tiems, kurie šią atlikėją „Vilnius Mama Jazz“ scenoje gyvai pirmąsyk išgirs šįmet, galima pavydėti šio laukiančio atradimo džiaugsmo.
Bet kuriuo atveju, Beady Belle – artistė, prie kurios vardo galima drąsiai rašyti žodį „išskirtinė“. Muzika, kuri širdyje skambės dar ilgai po to, kai scenoje nutils paskutinės koncerto natos – geresnį pasirinkimą festivalio atidarymui sunkiai galėtume įsivaizduoti.
Gegužės 25 d. festivalio lankytojus džiugins ir Danijos džiazo legenda pagrįstai tituluojamos kompozitorės, grupių lyderės ir perkusininkės Marilyn Mazur solo.
