„Jauno džiazo dienos 2022“ – džiazo muzikų iniciatyva organizuojamas tęstinis renginių ciklas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Scenoje koncertuos jauni, tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos džiazo kolektyvai – „Collaborative Jazz Septet“ (vad. Donatas Petreikis ir Karolis Šarkus) bei „The Schwings Band“ (vad. Remigijus Rančys). Muzikinės pertraukos metu autoriai pakvies į leidybinės virtuvės užkulisius, kalbės apie gretutines teises bei legalaus turinio vartojimo kultūrą.
Šiais metais į renginių ciklą taip pat bus įtrauktos J. Gruodžio bei J. Tallat Kelpšos konservatorijų mokinių bendruomenės. Šių įstaigų moksleiviai, kaip ir visi karo pabėgėliai iš Ukrainos, koncertuose galės apsilankyti nemokamai. Pusę surinktų pinigų už parduotus bilietus į renginius organizatoriai perves paramos fondui VšĮ „Mėlyna ir geltona“.
Apie tradicinio džiazo vertybes, tradicijas bei renginio turinį – meno publicistės Lauros Kešytės pokalbis su kolektyvų meno vadovais D. Petreikiu, K. Šarkumi ir R. Rančiu.
– Kas yra „jaunas džiazas? Turimas omenyje atlikėjų amžius ar atlikimo stilius?
K.Šarkus: Iš dalies – ir viena, ir kita. Tai bus jaunesnės kartos Lietuvos džiazo grupių pasirodymai.
D.Petreikis: Nors mūsų atliekamas džiazas neskamba superšiuolaikiškai, bet tai – nauja kūryba. Mes su Karoliu rašome septintojo dešimtmečio džiazo stiliumi, o Remis (R.Rančys – red. past.) – Naujojo Orleano.
– Naujojo Orleano džiazas siekia pačias džiazo ištakas, tiesa?
R.Rančys: Taip. Tai džiazo eros pradžia. Tais laikais džiazas atstojo popmuziką. Žmonės eidavo į koncertus, norėdami smagiai praleisti laiką po sunkios darbo dienos. Šokti, švęsti gyvenimą. Šiandien kiek kitaip klausytojai įpratę klausytis šiuolaikinio džiazo performanso. Daugiau pasyviai – sėdėdami rimtyje, intelektualiai analizuodami.
– Ar džiazo kultūroje egzistuoja senatvė? Kada jaunas džiazmenas tampa „seniu“?
D.Petreikis: „Seniu“ tampi, kai nebepakyli nuo sofos (juokiasi). Džiazas – tai energija. Kai pats jautiesi jaunas, studijuoji savo pasirinktą sritį, tai ir yra jaunystė.
K.Šarkus: Galbūt ne „senystė“, o branda atsiranda, kai iš mokinio virsti mokytoju.
R.Rančys: Man atrodo, džiaze amžius nesvarbus. Kiekviena džiazo karta turi savo laisvės išraišką.
– Rašote tradicinių džiazo žanrų muziką. Kiek esate laisvi eksperimentuoti?
D.Petreikis: Turime kažkokius rėmus, iš kurių negalime ištrūkti, bet visą paveikslą tapome patys. Kuo labiau gilinamės, kuo daugiau muzikos rašome, tuo daugiau jungčių pastebime, atrandame naujų triukų.
K.Šarkus: ...įvairių mikroelementų, subtilybių, kurių galbūt kaip klausytojas nepastebėtum.
– Kiek apskritai laiko klausytojai šiandien gali išlaikyti dėmesį, klausydami gyvo džiazo? Kokia numatoma jūsų pasirodymų trukmė?
K.Šarkus: Renginių trukmė priklauso nuo to, kaip ilgai saksofonistai gros solo (juokiasi). Abiejų grupių pasirodymai su pertrauka truks kelias valandas. O kalbant apie dėmesio koncentraciją, tai priklauso ir nuo klausytojo, ir nuo žanro.
Tarkime, performatyvus laisvasis džiazas (kuris vyrauja Lietuvos scenoje), paremtas garsynu, emocija, yra gerokai intensyvesnis. Mes su septetu atliekame septintojo dešimtmečio, bibopo ir hardbopo eros muzika, vieną populiariausių džiazo subžanrų, kaip ir, beje, „The Schwings Band“, kurių orleanietišką džiazą gali suprasti visi nepaisant amžiaus ar muzikinio išsilavinimo.
– Ar perkeltas į mūsų kultūrinę plotmę orleanietiškas džiazas pakinta? Ar atranda savo koloritą?
R.Rančys: Šis klausimas glaudžiai susijęs su mūsų grupės pavadinimu. Prieš šimtą metų, kai pirmieji amerikiečių džiazmenai pradėjo koncertuoti Europoje, vietiniai muzikantai (juos džiazas pasiekė kartu su pirmaisiais įrašais), noriai jungdavosi į „jam sessions“. Jie norėdavo parodyti, kaip jie groja ir supranta džiazą. O išgirdę europietišką džiazą amerikiečiai sakydavo (su vokišku prieskoniu) – „it schwings“. Ne svinguoja, o švinguoja. Tad taip, Europos džiazas tikrai turi savitą prieskonį.
Atsakymą užbaigsiu smagia istorija. Prieš keletą metų gavome pasiūlymą koncertuoti Siatle, JAV. Laiško turinys buvo toks: „Mums labai patinka jūsų muzika, norėtumėte, kad atvyktumėte pakoncertuoti. Bet yra problema su tuo jūsų pavadinimu.“
Paklausęs, kokia toji problema, sulaukiau atsakymo: „Mums jūsų pavadinimas yra truputėlį per radikalus. Mūsų aplinkoje žodis „schwing“ yra žargonas, reiškiantis erekciją“. Mes netgi svarstėme keisti pavadinimą (juokiasi)... Tačiau amerikiečiai džiazo kritikai, su kuriais vėliau susirašinėjome, mus atkalbėjo, sakydami, kad gerai grojame ir turime teisę taip vadintis.
– Kalbant apie įvaizdį, kokios mados, manieros vyraudavo ankstyvojo džiazo scenoje? Gal ką iš tų laikų ir jūs perkėlėte į savo performansą?
R.Rančys: Nesu didelis žinovas, kaip atrodė tų laikų sceninis performansas, labiau išmanau muzikinę dalį. Tačiau visam gyvenimui įsiminiau vieną tokio žinomo džiazo trimitininko citatą. Ruošdamasis koncertui, lygindamasis kelnes ir marškinius jis sakė: „Žmonės ateis po darbų, o mes, net jei ir blogai pagrosime, bent jau gerai atrodysime ir nesugadinsime jiems vakaro!
Ir aš laikausi šio požiūrio, jog turi būti laikomasi pagarbos scenai bei klausytojams. Kiekvieną kartą koncertuodamas jaučiu didelį dėkingumą ir stengiuosi sukurti mažą stebuklą.
– Kaip nusiteikti jauno džiazo koncertams? Su kokia emocija ateiti klausytis jūsų muzikos?
D.Petreikis: Reikia ateiti šiek tiek alkanam, ištroškus šios muzikos. Neabejoju, jog šios dvi grupės padovanos šį bei tą, ko klausytojas gal ir nesitiki, bet bus labai laimingas.
Jauno džiazo renginiai vyks:
Lapkričio 7 d. 18.00 val. J.Gruodžio konservatorijoje Kaune;
Lapkričio 8 d. 19.00 val. Muzikos klube Tamsta, Vilnius.
Bilietais prekiauja kakava.lt
