„Improdimensijos“ komanda tęsia skirtingų kartų dialogą ir sausio 29 d. kviečia į dviejų dalių koncertą. Pirmojoje vakaro dalyje skambės Arno Mikalkėno fortepijono solo, o antrojoje – V. Čekasino, Liudo Mockūno ir svečio iš Austrijos Afredo Vogelio trio.
Arno Mikalkėno veiklos sritys – džiazas, improvizacinė ir elektroakustinė muzika. Tai garsui atidus kūrėjas, nebijantis, netgi priešingai – siekiantis peržengti bet kokius muzikinius rėmus, ieškoti savito santykio su muzika.
A. Mikalkėno muzikinių patirčių kraitis ypač gausus. Tai ne tik klasikinės ir džiazo muzikos studijos, bet ir „musique concrète“, roko, metalo ir kitų žanrų atgarsiai.
Vienas pagrindinių kolektyvų, kuriuose groja A.Mikalkėnas – laisvojo džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“. Per savo karjerą šis kūrėjas yra grojęs ne tik su ryškiausiais Lietuvos džiazo bei improvizacinės muzikos atlikėjais, bet ir su puikiai pažįstamais užsienio kūrėjais: Kenny Wollesenu, Haakonu Berre, Anne Liis Poll, Davidu Stackenäs ir kt.
A.Mikalkėnas – multiinstrumentininkas. Jis puikiai valdo būgnus, groja akordeonu, o sausio 29 d. klausytojai jį išvys už juodai baltų fortepijono klavišų. Muzikantas pristatys improvizacinę solo programą.
A. Mikalkėno grojimas – ekspresyvus, laviruojantis tarp impresionistams būdingų lyrinių pasažų ir griežtų, Cecylą Tailorą primenančių „staccato“. Nenustebkite, jei pabaigoje viską nušluos galinga „glissando“ lavina. Tai muzikantas, nepripažįstantis stereotipų ir ieškantis savitų muzikos kūrybos formulių.
Antrojoje vakaro dalyje klausytojų lauks ypatingas pasirodymas – mokytojo (V. Čekasino) ir mokinio (L. Mockūno) muzikinis pašnekesys, kurį moderuos būgnininkas bei perkusininkas A.Vogelis.
V.Čekasinas – neaprėpiamos fantazijos ir subtilumo muzikantas, kurio vardas puikiai žinomas ne tik Lietuvos, bet pasaulio publikai. 1947 metais Jekaterinburge gimęs V. Čekasinas į Lietuvą atvyko 1971-aisiais ir su Viačeslavu Ganelinu bei Vladimiru Tarasovu sukūrė pasaulinį pripažinimą pelniusį trio, kuris laikomas vienu unikaliausių XX a. antrosios pusės kolektyvu.
Iširus legendiniam trio, V.Čekasino kūrybinis kelias nenutrūko ir tęsiasi iki pat šiol. Jis nuolat inicijuoja įvairius projektus, bendradarbiauja su teatro, kino ir kitų meno šakų atstovais. O pagrindinis jo kūrybos bruožas – išradingumas ir kokybė.
Užlipęs į sceną, mažakalbis ir kuklus V. Čekasinas, tarytum persikūnija į platoniškąjį Demiurgą. Ir nesvarbu, ar jis pūstų du saksofonus vienu metu, kaip legendinis Rahsaanas Rolandas Kirkas, ar atsisėdęs prie fortepijono ramiai žaistų akordų progresijomis, V. Čekasinas tveria vienintelę ir nepakartojamą garsų visatą.
Vienas didžiausių V.Čekasino nuopelnų – pedagogika. Pas šį pučiamųjų virtuozą mokėsi Lietuvos džiazo elitas: Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Gedminas Laurinavičius, Leonidas Šinkarenka, Neda Malūnavičiūtė ir kartu su juo koncerte pasirodysiantis L. Mockūnas.
Lietuvos džiazo ambasadoriumi tituluojamas L. Mockūnas yra puikiai pažįstamas ir vertinamas ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Puikia technika, plačia artikuliacija ir išradingumu pasižymintis muzikantas nepalieka abejingų ir gali pasigirti solidžia diskografija bei įspūdingu scenos partnerių sąrašu. Jame tokios asmenybės kaip Barry Guy, Williamas Hookeris, Matsas Gustafssonas, Nate‘as Wooley, Marcas Ducret ir kt.
L. Mockūno instrumentų arsenalą sudaro ne tik įprastų tonacijų saksofonai bei klarentai, bet ir egzotiškai atrodantys bei skambantys instrumentai – kontrabosinis klarnetas ar vožtuvų neturintis saksofonas. Be to, jis nuolat eksperimentuoja išplėstinėmis technikomis ir ieško naujų instrumentų preparavimo būdų. Antai L. Mockūno diptike „Hydro“ klausytojai išgirdo vandeniu preparuotus pučiamuosius instrumentus.
V. Čekasinui ir L. Mockūnui scenoje talkins austrų būgnininkas ir perkusininkas A. Vogelis. Mažame, ant Bodeno ežero kranto įsikūrusiame Brėgenco miestelyje gimęs mušamųjų instrumentų virtuozas nėra „persona incognito“ džiazo pasaulyje.
Studijuodamas ekonomikos pedagogiką Insbruke, A. Vogelis atrado džiazą ir ėmė lankyti šiam žanrui skirtus seminarus pas Alexą Deutschą, Billy Hartą ir Wolfganą Muthspielį. Vėliau metams išvyko į Niujorką, kur sėmėsi muzikavimo paslapčių pas tokius būgnininkus kaip Billy Wardas, Memo Ascevedo, Bobby Sanabria ar Benas Perowsky.
Per savo karjerą A. Vogelis yra grojęs su tokiais kolektyvais kaip „The Kilimandscharo Dub & Riddim Society“, „Hang Em High“, „CeCe Rogers Nuphunk“ ir kt., yra išleidęs bendrų įrašų su gerai žinomais džiazo ir improvizacinės muzikos kūrėjais – Barry Guy, Matsu Gustafssonu, Peteriu Evansu, Christy Doranu ar Sylvie Courvoisier.
A.Vogelis nėra tradicinis džiazo būgnininkas. Jo muzikinei kalbai įtaką darė rokas, fankas, soul muzika, Lotynų Amerikos bei Afrikos ritminis paveldas. Šie skirtingi įkvėpimo šaltiniai suformavo savitą austrų perkusininko grojimo braižą, kuriame ypač svarbus vaidmuo tenka būtent Pietų Amerikos ir Afrikos ritminėms struktūroms. Jos tampa tarsi rišamoji A.Vogelio perkusijos medžiaga, padedanti sujungti svingo sinkopę su standartinėmis roko muzikos ar įmantriomis „free“ džiazo ritmikomis.
Koncertų ciklą „Improdimensija“ remia Kultūros taryba. Daugiau informacijos „Improdimensijos“ „Facebook“ puslapyje. Bilietus platina „PaySera“
