Aukščiausio lygio instrumento valdymo technika, savita estetinė pajauta ir bekompromisiškumas užkėlė šį saksofonistą ne tik į Europos, bet ir į pasaulio improvizacinės bei džiazo muzikos Olimpą.
Tris dienas truksianti rezidencija
Į Vilnių atvykstanti pasaulinė saksofono legenda M. Gustafssonas šįkart Lietuvos sotinėje praleis net tris dienas.
Rezidencijos Vilniuje metu numatyti trys koncertai. Gegužės 20 d. puikia garso kokybe ir betarpiškumu tarp muzikanto ir publikos pasižyminčioje „MAMA Studios“ (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius) M. Gustafssonas gros duetu su saksofonistu Liudu Mockūnu, viena ryškiausių Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos scenos žvaigždžių.
Gegužės 21 d. toje pačioje studijoje duetas, prisijungus kontrabosininkui Eugenijui Kanevičiui ir būgnininkui Marijui Aleksai, transformuosis į „The Vilnius Explosion“ kvartetą.
Trijų dienų viešnagės uždarymo koncertas numatyta rengti po atviru dangumi – gamtos apsuptame „Downtown Forest“ (Paupio g. 31A, Vilnius) kiemelyje.
M. Gustafssonui scenoje talkins Lietuvos muzikos ir teatro akademijos improvizatorių kolektyvas, kurio sudėtyje ne tik minėtasis L. Mockūnas, bet ir perkusininkas ir pianistas Arnas Mikalkėnas bei ryškiausi jaunosios kartos atstovai: Kazimieras Jušinskas (altinis saksofonas), Danielius Pancerovas (baritoninis saksofonas), Deimantas Jurevičius (gitara), Domantas Razmus (būgnai), Kristupas Kmitas (būgnai), Arminas Bižys (baritoninis saksofonas), Greta Šimkutė (vokalas), Mėta Gabrielė Pelegrimaitė (fleita), Kristupas Gikas (fleita), Simonas Petkevičius (sopraninis saksofonas), Matas Samulionis (tenorinis saksofonas), Simonas Kaupinis (tūba), Klaudija Indriliūnaitė (gitara), Kęstutis Zubavičius (perkusija) ir viešnia iš Japonijos Masayo Koketsu (altinis saksofonas).
Laukia masyvus, nenuspėjamas ir įsimintinas vakaras laisvosios muzikos gerbėjams.
Ištakos pankroke
Nors M. Gustafssonas jį kalbinantiems žurnalistams nuolatos teigia, kad vienintelis jo herojus yra vienas rokenrolo pradininkų Little Richardas, tačiau žvelgiant į šio saksofonisto muzikinį kelią, akivaizdu, kad paauglystėje įvykęs susidūrimas su gimtosios Umėjos pankroko scena paliko ryškią žymę šio kūrėjo savimonėje.
Pankroke slypinti archajiška energija, nusistovėjusių normų kvestionavimas, siekis išlikti nepriklausomu bei pasidaryk pats (ang. DIY) pasaulėžiūra, M. Gustafssonui aktualūs iki šiol.
Būdamas keturiolikos, Matsas išgirdo JAV džiazo scenos flagmano – saksofonisto Sonny Rollinso įrašus. Susižavėjimo kupinas jaunuolis nusprendė pats į rankas paimti saksofoną.
M. Gustafssonas neturėjo jokio mokytojo, kuris galėtų pagelbėti įminant šio instrumento mįsles. Tačiau ryžtas ir noras neišgaravo. Savarankiškai besimokinęs saksofono grojimo paslapčių jaunuolis atvėrė duris į unikalų šio instrumento pasaulį.
M. Gustafssono žvaigždė muzikos padangėje pamažu ėmė žibėti devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Duetas su švedų gitaristu Christianu Munthe, darbas kartu vokiečių džiazmeno Günterio Christmanno projekte „Vario“ bei kartu su bičiuliais, būgnininku Raymondu Stridu ir pianistu Stenu Sandelliu, suburta grupė „Gush“ tapo tramplynu į pasaulinį džiazo ir improvizacinės muzikos gerbėjų pripažinimą.
Šiandien M. Gustafssono pavardę galima drąsiai rašyti greta tokių žanro klasikų kaip Ornette Colemanas, Albertas Ayleris, Peteris Brötzmannas, Evanas Parkeris ar Willemas Breukeris.
Nesibaigiančios savitumo paieškos
M. Gustafonas nuolatos pabrėžia nesibaigiantį, nuolat besitęsiantį savo skambesio formavimo procesą, kuriame susilieja daugybė skirtingų patirčių bei įtakų.
Jis semiasi įkvėpimo ne tik iš laisvojo džiazo korifėjų, bet ir nevengia prisilietimo prie klasikinės, folk, elektroninės, roko ar šiuolaikinės akademinės muzikos.
Savo kūrybiniame kelyje jis išlaiko pagarbų santykį su praeities muzikinėmis tradicijomis bei tuo pat metu entuziastingai neria į plačius šiuolaikinius eksperimentinius vandenis.
M. Gustafssonas nesistengia imituoti klasikinių žanrinių tradicijų ar sekti naujomis madomis.
Priešingai, jis audžia nepakartojamą savo paties muzikinį gobeleną, kurio raštai – unikalus ir su niekuo kitu nesupainiojamas jį audžiančiojo parašas. Žinoma, M. Gustafssono muzikiniame audinyje galima apčiupti meistriškai įlietų praeities gijų, tampančių savotiškais intertekstais, bet tai atliekama itin apdairiai ir subtiliai.
Šio kūrėjo savitumą bei universalumą liudija ne tik didžiąją žemės rutulio dalį apimanti koncertinė geografiją ir pasirodymai prestižiniuose festivaliuose („Moldejazz“, „Roadburn“, „Unsound“, „Sonore“, „FAQ“, „A L‘ARME!“, „Sonic City“ ir t.t.), bet ir įspūdinga, daugiau nei pusę tūkstančio įvairių įrašų talpinanti diskografija.
Joje puikuojasi ne tik išskirtiniai solo įrašai, bet ir kolaboracijos su tokio kalibro žvaigždėmis kaip Peteris Brötzmannas, Joe McPhee, Kenas Vandermarktas, Mette Rasmussen, Colinas Stetsonas, Jimas O'Rourke, Craigas Tabornas, Agusti Fernandezas, Misha Mengelbergas, Derekas Bailey, Barry Guy, Hamidas Drake‘as, Brianas Chippendale‘as, Merzbow, tokiomis grupės kaip „Sonic Youth“, „The Ex“ ar „ZU“.
Pernai M. Gustafssoną galima buvo išgristi muzikos kritikų išliaupsintuose džiazo, noise muzikos ir roko estetiką derinančio „The End“ kolektyvo bei kartu su eksperimentinio hip-hopo atstovais „Dälek“ įrašytame projekto „Anguish“ debiutiniuose įrašuose. Ir, vis tai, tik maža monumentalaus saksofono virtuozo iš Švedijos muzikinio palikimo dalis.
Aistra muzikos įrašams atvijusi į Lietuvą
M. Gustafssonas – ne tik įspūdingas muzikantas, bet ir aistringas muzikos įrašų kolekcionierius, save vadinantis diskoholiku.
Jis pirmuosius albumus ėmė pirkti sulaukęs vos dvylikos!
Savo namuose Austrijoje, kur šiuo metu gyvena su šeima, M. Gustafssonas yra įsirengęs atskirą muzikos įrašams skirtą erdvę, kurioje, kaip pats muzikantas viename interviu prasitarė, yra su kaupęs net dvi su puse tonos muzikos įrašų.
Būtent retų vinilinių plokštelių medžioklė atginė šį švedų talentą į Lietuvą.
Internetiniame aukcione „eBay“ aptikęs itin retą, vos 99 kopijų tiražu išleistą Fowardo Rilley ir Barry Guy įrašą „Discussions“, M. Gustafssonas suprato, kad finansinių lėšų įsigyti šią kolekcinę retenybę nepakaks.
Nusprendęs kreiptis teisiai į parduodamo įrašo savininką, kuris pasirodė esąs lietuvis, jis sulaukė pasiūlymo manais į itin retą plokštelę atvykti į Lietuvą ir surengti čia koncertą.
Taip 2008 m. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre Lietuvos publika išvydo Matsą. Jis surengė ne tik solo pasirodymą, bet ir pagrojo kartu su Lietuvos džiazo atstovais: Arkadijumi Gotesmanu, Eugenijumi Kanevičiumi, Liudu Mockūnu bei Marijumi Aleksa.
M. Gustafssono teigimu, tai buvo vienas įsimintiniausių jo gyvenimo epizodų.
Prabėgus metams, po šio netikėto pasirodymo M. Gustafssonas dar kartą sugrįžo į Vilnių. Kamerinę Mažojo teatro salę pakeitė sakrali Šv. Kotrynos bažnyčios erdvė, kurioje aidėjo baritoninio saksofono papliūpos bei skambėjo legendinio britų kontrabosininko Barry Guy tampomos stygos.
Antrojoje šio koncerto dalyje, tęsiant 2008-ųjų pasirodymo tradicijas, prie svečių iš užsienio prisijungė lietuvių muzikantų desantas.
Po poros metų, 2011 m., M. Gustafssonas ir B. Guy sugrįžo į Šv. Kotrynos prieglobstį, tik šįkart Matsas atvyko ne vienas, o su ilgamečiais savo scenos partneriais bosistu Ingebrigtu Håkeriu Flatenu ir būgnininku Paalu Nilssenu-Love‘u.
Ši trijulė geriau žinoma „The Thing“ vardu. Visų šių koncertų medžiagą vinilinės bei kompaktinės plokštelės formatuose užfiksavo „NoBusinessRecords“ leidybinė kompanija.
Tai nebuvo paskutiniai M. Gustafssono vizitai mūsų šalyje, tačiau naujų pasirodymų reikėjo luktelėti penkerius metus.
2016 m. maestro sugrįžo. Festivalyje „Vilnius Jazz“, kartu su „The Thing“, pristatė kritikų žandikaulius atvipti privertusią albumo „Shake“ programą. O dar po metų tame pačiame festivalyje susirinkusi publika gerėjosi šio švedų saksofonininko iniciatyva suburto įstabiojo „Fire! Orchestra“ pasirodymu.
2019-ieji atveria dar vieną, jau šeštąjį M. Gustafssono lietuviškosios epopėjos puslapį. Nepraleiskite progos pasimėgauti aukščiausios prabos improvizacine muzika ir bilietais pasirūpinkite jau dabar. Bilietus galite įsigyti „Paysera“ sistemoje.
