Kai iš „Žalgirio“ arenos užkulisių L.Mvula bėgte bėgo į sceną, nes euforijos apimti žiūrovai nenorėjo jos paleisti, ji šypsojosi. Žvaigždę, apie kurios neva sudėtingą charakterį sklando legendos, papirko lietuvių dėmesys ir šiluma.
„Skiriu šią dainą jums, nes esu sužavėta to, ką pamačiau čia. Jaučiuosi jūsų priimta taip, kaip nedažnai pasitaiko“, – pirmadienio vakarą sakė 32-ejų atlikėja, surengusį vieną įdomiausių „Kaunas Jazz“ koncertų.
Tokį, kuris privertė susimąstyti, ką šiame amžiuje reiškia džiazas ir kokia įvairi muzika gali atsirasti po jo skėčiu.
Plaukė į naujus vandenis
Koncertas vyko Tarptautinę džiazo dieną. Jos muzika – svaiginantis kokteilis iš soulo, ritmenbliuzo, džiazo, elektroninės ir psichodelinės muzikos.
Į sceną ji eina su trumpučiais šortais, jos energija scenoje dažnai primena roko koncertą.
Jei džiazą suprantate tik kaip senąją – XX amžiaus vidurio skambesiui ištikimą muziką – koncertas galėjo smarkiai nustebinti ar net sutrikdyti.
Tačiau džiaze, kaip pasakojo pati L.Mvula, yra jos įkvėpimo šaknys, o ir koncerte buvo epizodų, kai puikiai balsą valdanti britė priartėdavo prie grynojo džiazo formos.
Keistis ir eksperimentuoti nebijantis festivalis šiuo koncertu sukėlė daug džiaugsmo ne tik ilgamečiams gerbėjams, bet ir tiems, kurie į šį renginį galbūt atvyko pirmą sykį.
Pasižvalgius po pirmas eiles buvo galima pamatyti nemažai Lietuvos alternatyviosios muzikos pasaulio atstovų, kurie į Kauną susirinko suvilioti būtent L.Mvulos pavardės.
Nauja tokį renginį ir puikią jo atmosferą atrandanti publika – dovana festivaliui. Tačiau net 10 dienų vykusioje šventėje šįmet buvo visko – nuo ramaus džiazo iki eksperimentų.
Žavėjo muzikos kontrastais
„Įvairovė“ galėtų būti esminis žodis, apibrėžiantis Kaune, Vilniuje, Jurbarke, Elektrėnuose, Palangoje ir Panevėžyje vykusį festivalį.
Britų klavišininkas Oli Silkas su savo grupe grojo tai, ką galima pavadinti džiazo popmuzika, – melodingus, įsimenančius, ritmingus kūrinius, kurie puikiai skambėtų klubuose.
Visiškai kitoks buvo Jacobas Karlzonas – švedų pianistas 90 minučių kauniečius džiugino subtilia, tarp žanrų drąsiai nardančia, kartais tylų šnabždėjimą, kartais – „drum’n’bass“ stiliaus uraganą primenančia muzika. Pirmąsyk „Kaunas Jazz“ viešėjusį skandinavą galima drąsiai vadinti vienu ryškiausių šių metų festivalio atradimų.
Tiesa, muzikos gurmanams jis jau gerai žinomas, o prieš keliolika metų Geteborge yra grojęs ir su šiemet festivalyje muzikavusiu Lietuvos bosistu Leonidu Šinkarenka.
Vilniaus Kongresų rūmuose grojęs aklas JAV gitaristas ir vokalistas Raulis Midonas stulbino aistra ir tikslumu. Po koncerto socialiniame tinkle „Instagram“ skelbė šaltibarščių nuotrauką ir prašė atskleisti sriubos receptą, nes būtinai norės išmokyti žmoną juos gaminti.
Beje, jis iki smulkmenų gali nupasakoti ryškiausias Lietuvos krepšinio šlovės akimirkas – pasirodo, neregys muzikantas yra didelis šios sporto šakos gerbėjas, varžybų transliacijų nuolat besiklausantis per radiją.
Šoko ir festivalio įkūrėjas
Naktiniuose koncertuose ryškiai spindėjo norvegų grupė „Rohey“ – visai neseniai mokslus baigę jaunuoliai su spalvinga 24-erių vokaliste Rohey Taalah priešakyje suteikė meistriškumo pamoką visiems, kurie nori groti fanką ir soulą.
Kirba nuojauta, kad jau greitai ši grupė koncertuos svarbiausiose Europos scenose – „Kaunas Jazz“ ją pričiupo pakeliui į populiarumo aukštumas.
Suomių ir Benino muzikantų suburta grupė „Helsinki–Cotonou Ensemble“ ryškiau sužibėjo ne Kauno klube „Renginių oazė“, bet po atviru dangumi – Laisvės alėjoje, kur šį kartą ant fontano sumontuotoje scenoje savo audringais ritmais šokdino minią kauniečių.
Čia pasirodė jau 16-ąjį kartą „Kaunas Jazz“ scenoje groję festivalio draugai „Saulės kliošas“. Šįsyk jie iškrėtė šį tą labai linksmo – užkulisiuose pastebėję „Kaunas Jazz“ įkūrėją Joną Jučą sugebėjo išprovokuoti jį žengti į sceną ir kauniečiams ošiant kartu pašokti šokį kraipant klubus ir trinantis pilvą.
Žvaigždę sujaudino dovana
Svarbiausia festivalio pažiba norisi tituluoti Bobą Jamesą – 78-erių amerikiečių pianistą ir kompozitorių, kuris penktadienio vakarą grojo Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto salėje.
Vienu „smooth“ džiazo pradininkų vadinamas muzikantas užkulisiuose stebino jaunatviška energija, o scenoje – lengvumo ir emocijų kupinu muzikavimu bei kone telepatiniu ryšiu su savo trio nariais.
„Koncertas Kaune buvo viena mano ilgo muzikinio nuotykio viršūnių. Neturėjau supratimo, kas manęs laukia Lietuvoje. Bet kai žengiau į sceną, pajutau šiltą ryšį su publika.
Jaučiau, kad žiūrovai – tylūs, dėmesingi ir reaguojantys nuo pirmų natų. Neįmanoma nupasakoti to jausmo. Tai buvo geismas mėgautis kiekviena akimirka“, – teigė B.Jamesas.
Muzikanto pasirodymą vainikavo jį pribloškusi staigmena. Prieš kelias savaites interviu „Lietuvos rytui“ jis prasitarė, jog tiesiog dievina espreso kavą, naują savo albumą pavadins „Espresso“, o kiekviename aplankytame mieste perka espreso puodelį savo gausiai kolekcijai. J.Jučas scenoje jam įteikė dovaną – B.Jamesui pagamintą „Kaunas Jazz“ espreso puodelį su atlikėjo vardu ir stilizuotais pianino klavišais.
„Oho! Oho!“ – apstulbęs iš džiaugsmo kartojo muzikantas ir klausė, ar galėtų dar grįžti į festivalį, kuris jį taip priėmė.
