Metams vos prasidėjus 35-erių kompozitorius ir instrumentininkas jau žino, kad šįmet dėl koncertų ir įrašų keliaus į JAV, Kiniją, Japoniją ir kitas šalis.
L.Janušaitis, muzikos mokslus krimtęs ne tik Lietuvoje, bet ir prestižiniame JAV Berklio muzikos koledže, jau yra išmaišęs daugybę pasaulio valstybių ir grojęs visuose svarbiausiuose Lietuvos festivaliuose.
Bet sekmadienį jis Vilniuje rengia koncertą, kurį vadina bene svarbiausiu savo gyvenime.
Dvi skirtingos pusės
Sostinės Šv.Kotrynos bažnyčioje L.Janušaitis pristatys ilgai brandintą albumą „Two Different Sides“, kuris itin ambicingas ir gana neįprastas.
Saksofonininkas, muzikavęs su daugybe Lietuvos ir užsienio džiazo vilkų, pagaliau prisiruošė įraše atskleisti savo paties muzikinę viziją.
„Dvi skirtingos pusės“ – ne šiaip simbolinis albumo, kuris išleistas ir dviguba vinilo plokštele, pavadinimas.
Pirmojoje jo dalyje skamba su džiazo muzikantais įrašyti kūriniai, kurių šiurkštesnis skambesys kartais net artimas rokui.
Antrojoje – su Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu orkestru įrašyta šviesesnė ir švelnesnė muzika, artimesnė klasikai.
„Žaviuosi idėja per muziką perteikti mūsų pasaulio dvilypumą. Šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio kova yra amžina, ji yra kiekvieno iš mūsų gyvenime.
Ne vienus metus kaupiau kūrinius. Tiesą sakant, klausausi daug muzikos, bet retai matau, kad viename albume būtų sudėta tokia iš esmės skirtinga muzika.
Abi pusės – tamsioji ir šviesioji – man vienodai artimos. Surasti pusiausvyrą – vienas gero gyvenimo receptų“, – svarstė muzikantas.
Anot jo, dalyje šio albumo improvizacinė muzika pinasi su klasikos citatomis. Kartais „Two Different Sides“ kūriniai skamba kaip muzikos takelis, sukurtas kino filmui, kartais kviečia medituoti, o kartais yra griežti.
Įrašyti pirmąją albumo dalį padėjo muzikantai, kuriuos beveik galima vadinti jaunąja Lietuvos džiazo rinktine.
Bosininkas Domas Aleksa, gitaristai Eduardas Armonas ir Paulius Volkovas, trombonininkas Jievaras Jasinskis, saksofonininkas Kęstutis Vaiginis ir kiti įrašų dalyviai jau gerai žinomi Lietuvos džiazo scenoje.
„Tačiau nė vienam jų dar nėra keturiasdešimties. Džiazo pasaulyje tai – jaunas amžius. Visi jie – bendraminčiai, su kuriais esame groję daugybę sykių. Kai rinkau muzikantus šiam projektui, apsispręsti buvo lengva“, – kalbėjo L.Janušaitis.
Prie albumo prisidėjo ir vienas užsienietis – amerikiečių trimitininkas, žinomą estų dainininkę Sofiją Rubiną vedęs Jasonas Hunteris.
Sekmadienį dviejų dalių koncerte skambės visi albumo kūriniai – ir scenoje pasirodys beveik visi jį įrašę muzikantai.
„Neslėpsiu, gali būti, kad tai – vienintelis kartas, kai pavyks surengti tokį koncertą. Surinkti visus šiuos muzikantus ir orkestrą nėra paprasta“, – sakė L.Janušaitis.
Lietuvoje kurti patogiau
Vien iš muzikos gyvenantis menininkas nesibaimina darbų, susijusių su įvairiais žanrais.
Jis groja ir su popmuzikos ar roko atlikėjais, o nuo rudens muzikuoja ir LRT grupėje – pavyzdžiui, rudenį kiekvieną savaitgalį pritarė Lietuvos atlikėjams, dalyvavusiems projekte „Dainuoju Lietuvą“.
Be to, jis kelerius metus buvo Kauno bigbendo dirigentas, tačiau su šiuo darbu atsisveikino rugsėjį.
„Tiesiog supratau, kad bigbendui reikia skirti visas savo jėgas ir laiką, o aš norėjau pasinerti į savo kūrybą. Man patinka plėsti savo galimybes, aš mėgstu įvairovę. Pavyzdžiui, kurti ir elektroninę muziką, dirbti su kitais atlikėjais.
Kas porą metų stengiuosi įvaldyti vis kitą instrumentą. Saksofonas ir klavišiniai – pagrindiniai iš jų, bet groju ir gitara, ukulele, perkusiniais instrumentais, kurių visą lagaminą parsigabenau iš Brazilijos. Arfa ar smuiku groti dar neteko, bet ir tai norėčiau išbandyti“, – juokėsi L.Janušaitis.
Keliauti mokytis į užsienį, o tada likti ir įsisukti į Niujorko ar Londono muzikinį gyvenimą – ne vieno jauno lietuvio svajonė.
Tačiau daug scenų matęs, bendraminčių ir partnerių užsienyje turintis L.Janušaitis sako, kad Lietuvoje prasiskinti kelią ir rasti savo vietą lengviau.
Mintys apie emigraciją jo nelanko, nors galimybių koncertuoti užsienyje jis ieško nuolat.
„Turiu draugų didžiausiuose pasaulio miestuose, jie yra puikūs, fantastiški muzikantai. Žinau, kokia jų padėtis. Patikėkite, Lietuvoje lengviau. Niujorke jie gyvena apsupti puikaus kultūrinio gyvenimo. Lyg ir turi didesnę rinką, daugiau galimybių.
Tačiau konkurencija ten nežmoniška, o pragyvenimas – labai brangus. Į aukščiausiąją lygą prasimuša vienetai, o kiti susiduria su tokiomis pat problemomis kaip ir muzikantai Lietuvoje“, – svarstė L.Janušaitis.
Verslas nepasisekė
Daugelyje sėkmingų muzikinių projektų dalyvavęs Liutauras vis dėlto pripažino – yra tekę ir nudegti.
Nesėkminga buvo jo, kaip verslininko, patirtis. 2015-ųjų pabaigoje su bendraminčiais Kaune L.Janušaitis atidarė gyvos muzikos klubą „Orixo“.
Įvairių žanrų – nuo roko iki džiazo ir avangardo – koncertus rengęs klubas gyvavo iki praėjusių metų pavasario, tačiau jį teko uždaryti.
„Patalpos buvo nuomojamos, sužinojome, kad pastatas parduotas naujiems šeimininkams. Buvo rizikinga tęsti veiklą, nes vidury sezono mus galėjo iškeldinti.
Baigėme veiklą su dideliais nuostoliais. Likome prie suskilusios geldos, tačiau bent jau pabandėme.
Grįžau prie muzikos, nes tai geriausiai išmanau. Gal po kelerių metų vėl atsiras kas nors panašaus.
Kita vertus, per dvidešimt metų Kaune ne sykį buvo bandoma tokius klubus atidaryti, bet jie neišsilaikė. Gal tiesiog per mažas miestas?“ – svarstė L.Janušaitis.
