K.Lušas pralaimėjo sekinamą kovą su plaučių vėžiu. Nepadėjo ir brangūs vaistai.
Po paskutinių savo pasirodymų 2012-aisiais „Kaunas Jazz“ ir Pažaislio festivaliuose, vėliau po bandymo įkurti Vilniuje džiazo klubą K.Lušas buvo tarsi pasitraukęs į šešėlį, kaip ir ilgus metus prieš tai.
Tačiau laikas neištrins menininko darbų, įrašiusių jį į Lietuvos džiazo istoriją.
Kūrė įdomią muziką
K.Lušo kolegos neabejoja, kad jis buvo vienas ryškiausių Kauno džiazo muzikantų. „Kęstutis kūrė įdomią muziką ir gerai grojo. Kauno publika jį sutikdavo tikrai šiltai“, – pasakojo festivalio „Kaunas Jazz“ steigėjas Jonas Jučas.
Šiame festivalyje K.Lušas pasirodė šešiuose skirtinguose projektuose. Tik jo dėka 1994-aisiais į festivalį iš emigracijos grįžo padainuoti buvusi ilgametė pianisto scenos partnerė, iškili džiazo vokalistė Marina Granovskaja.
K.Lušas muzikavo su daugeliu šalies džiazo meistrų, dažnai dalyvavo ir Birštono džiazo festivalyje. Ypač įspūdingi buvo jo pasirodymai su saksofonininku Petru Vyšniausku, atvėrę kelius į prestižines užsienio džiazo scenas, tarp jų – Suomijos „Pori Jazz“ festivalį, Vienos džiazo festivalį Austrijoje.
Pažinojo nuo studijų laikų
„Pažinojau K.Lušą nuo studijų Juozo Gruodžio konservatorijoje. Kadangi studijavau kompoziciją, buvau parašęs fortepijoninį trio. Kęstutis su kolegomis jį pagrojo per egzaminą puikiai. Man didelį įspūdį darė jo technika ir kūrybingumas“, – prisiminė J.Jučas.
Jis apgailestavo, kad pianistas buvo priverstas užsiimti kitokia veikla, kad pragyventų. Dėl to dirbo muzikos prodiuseriu televizijos projektuose, kartais nuo ryto iki nakties prasėdėdavo prie įrašų. „Kęstutis guodėsi, kad kitiems darbams nelieka laiko ir sveikatos“, – pasakojo J.Jučas.
K.Lušas buvo televizijos projektų „Švieski man vėl“ ir „Mūsų dienos – kaip šventė“ prodiuseris.
Poeto širdyje – gyvas
Anot J.Jučo, su Kęstučiu bendrauti nebuvo paprasta dėl jo sudėtingo charakterio. Jis turėjo ribotą draugų būrį. Ypač artimi ryšiai velionį siejo su poetu Gintaru Patacku.
„Šitą netektį prilyginu išdaviko peilio dūriui į nugarą. Nuo vienų žmonių sklinda šaltis, nuo kitų – šiluma. Jis buvo vienas tų karštakraujų gyvūnų – teisingas, aistringas, tiesos ieškantis genialus kompozitorius.
Mes su juo krūvą dainų buvome parašę. „Gulago univermagas“ tapo kone klasika“, – kalbėjo G.Patackas.
Kūrėjas prisiminė, kad K.Lušo kūryba Kaune ne vienam išvarvindavo ašarų.
Žmonių jausmai iki šiol išsaugoti vaizdo įrašuose ir prieinami tinkle „YouTube“.
Rašytojas pasakojo, kad bene vaisingiausi K.Lušo metai prabėgo tuomečiuose Kauno menininkų namuose, kur dabar įsikūrusi Rašytojų sąjunga.
„Ten veikė kavinė. Į ją suplaukdavo būrys jaunimo. Kęstutis pirmame aukšte turėjo fortepijoną, ten buvo jo dirbtuvė ir kabinetas, bet kas galėjo užeiti.
Kęstas sugebėjo laviruoti ir per rekordiškai trumpą laiką parašė dainų ciklą, išėjo dvi kasetės.
Viena – aštrios politinės satyros. Kaip tais laikais išėjo didelis tiražas – trys tūkstančiai. Paskui cenzūra jas uždraudė“, – pasakojo G.Patackas.
Anot poeto, K.Lušo atminimą saugos bičiulių atmintis ir kūriniai: „Nors jis ir miręs, bet savo kūriniuose išlieka nemirtingas.
Kęstas nemiršta mūsų širdyse. Kol mes gyvi, kol nešiosimės jo atminimą, jis liks nemirtingas ir nemiręs.“
Įsiminė įvairiais amplua
Pirmąjį garsų savo kolektyvą – džiazo trio – K.Lušas subūrė dar 1979 metais, koncertavo su juo Lietuvos ir užsienio džiazo festivaliuose.
Vėliau, prisijungus M.Granovskajai, trio tapo Kauno profsąjungų rūmų džiazo ansambliu. 1980 m. jis nuskynė konkurso „Liepojos gintaras“ laurus, o konkurse „Gintarinė triūba“ Kaune pelnė absoliučiai geriausio kolektyvo vardą.
1978, 1980 ir 1982 metais K.Lušas buvo pripažintas geriausiu instrumentininku minėtuose ir Birštono festivaliuose. 1987-1990 m. jis koncertavo su saksofonininku P.Vyšniausku Lenkijoje, Suomijoje, Austrijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
1977-1982 m. rengė bendrus projektus su G. Jautakaite, 1984-1994 m. – su M.Granovskaja.1995 metais buvo grupės „Rondo“ narys. Populiarūs K.Lušo projektai buvo „Gulago univermagas“ (1990-1992 m.) ir „Baliai“ (1995-1997 m.).
Kaip muzikos prodiuseris jis dirbo prie televizijos projektų „Švieski man vėl“ (TV3, 2007-2008 m.), „Mūsų dienos – kaip šventė“ (LRT, 2008-2009 m.). Tarp populiariausių K.Lušo dainų – „Pavasaris žiemą“,“ Nothing but love“, „Sniegena“, „Ubago daina“, „Tamsus langas“, „Raudoni šermukšniai“, „Man nereikia vėjo“ .
Menininkas rengė klasikinės, džiazo ir popmuzikos projektus Kauno filharmonijoje.
K.Lušas bus pašarvotas sekmdienį, kovo 26 d. 15 val. Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios šarvojimo salėje (V.Krėvės 95A, Kaunas). Šv. Mišios Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčioje (V.Krėvės pr. 95) už velionį bus aukojamos pirmadienį 8 val. Karstas išnešamas pirmadienį 14 val. Kompozitorius bus laidojamas Seniavos kapinėse.
