Tik ką Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotų klavišininko V.Ganelino, saksofonininko Vladimiro Čekasino ir perkusininko Vladimiro Tarasovo trio penktadienį susitiko scenoje po 13 metų pertraukos. Tai buvo istorinis įvykis. Prieš tai grupė koncertavo tik 2002-aisiais Frankfurto knygų mugėje ir vėliau Vilniuje, o iširo ji 1987-aisiais, kai V.Ganelinas emigravo į Izraelį.
1971-1986 metais gyvavęs ansamblis įėjo į pasaulio džiazo muzikos istoriją kaip viena ryškiausių visų laikų improvizacinės muzikos grupių. Nenuostabu, kad jos sugrįžimas kaitino aistras. Buvusių autsaiderių, kadaise plaukusių savo kūryba prieš oficiozinės kultūros srovę, pasiklausyti panoro kur kas daugiau žmonių, negu galėjo sutilpti Valdovų rūmų menėje. Koncerto rengėjai laužė galvas, kaip pasodinti visus „privalomus“ pakviesti veikėjus.
Euforijos apimti buvo ir menininkai. „Man niežti rankas, kaip noriu groti. Labai myliu šiuos kolegas. Visi esame visiškai skirtingų charakterių, skirtingai mąstome, bet šis derinys duoda puikų rezultatą. Nežinau, kas bus, bet esu tikras – bus“, – kalbėjo V.Tarsovas. „Gyvenimas puikus: pagaliau pagrosime. Aš laimingas“, – antrino kolegai V.Čekasinas.
Publika laukė sensacijos, ir ji įvyko. Tai, ką išgirdome, nepriminė bandymo reanimuoti praeitį. Muzikavo ne jauni maištininkai, o didžiulę gyvenimo ir profesinę patirtį sukaupę išminčiai. V.Ganelino mąslumas, V.Čekasino subtilios improvizacijos ir maldas primenantis murmėjimas, išradinga V.Tarasovo spalvų paletė susiliejo į poetišką, sudėtingą kompoziciją, kuri plukdė klausytojus į keistus, paslaptingus pasaulius. O bisams trijulė driokstelėjo į žemę – smagiai pokštavo ir žaidė tradicinio džiazo motyvais, galutinai pavergdama publiką.
Ilgi išsiskyrimo metai nenuslopino meistrų bendravimo instinktų. Anot V.Tarasovo, gebėjimas įsiklausyti vienam į kitą, plėtoti idėjas drauge, o ne akompanuoti, žaibiškai reaguoti į partnerių impulsus visada buvo GTČ trio skiriamieji bruožai.
„Įdomiausia, kai nežinai, ką grosi ir kas tau padės. Karjeros pradžioje mes grojome apgalvotas kompozicijas. Vėliau parengdavome tik pirmąją dalį, o antrąją laisvai improvizuodavome, ir tai mums vis labiau patiko. Kai išsiskyrėme, nėrėme į laisvąjį džiazą. Tai visada rizikinga, bet muzika būna gyva ir švari, jei nemoki meluoti. Jautiesi tarsi laidininkas tarp Dangaus ir Žemės – tai įdomi būsena“, – pasakojo V.Ganelinas.
Tiesa, prieš istorinį koncertą trio vis dėlto šiek tiek parepetavo – buvo susitikę garso repeticijoje. 20 minučių jiems pakako surasti būsimos kompozicijos siūlo galą. „Tai – tik provokacijos pradžia, kas bus toliau – nežinome. Seksime vienas kitą kaip sekliai, kad nepaklystume“, – po repeticijos juokavo V.Ganelinas.
Kada muzikantams buvo lengviau bendrauti tarpusavyje – praeityje ar dabar, kai sukauptas didžiulis patirties bagažas? Anot V.Ganelino, jaunystėje nežinojimas suteikdavo kūrybai lengvumo, sužadindavo smalsumą ir atradimų apmąstymus. O iškasus gilų kūrybos tunelį, atsirado didesnės atsakomybės pojūtis, poreikis saugotis savimeilės ir apsnūdimo ant laurų.
„Šie muzikantai mąsto globaliai – siuitomis, o ne dainelėmis. Sukūrė per 20 siuitų – tai unikalu. Jiems pavyko sukurti muzikoje tai, ko nedarė niekas iki jų“, - sakė specialiai į koncertą iš Londono atvykęs džiazo prodiuseris Leo Feiginas, daug prisidėjęs prie V.Ganelino, V.Čekasino ir V.Tarasovo trio karjeros Vakaruose.
Specialiai Lietuvos grandų trio muzikai propaguoti jis įkūrė įrašų kompaniją „Leo Records“, kuri išleido dešimtis šio ansamblio įrašų. L.Feiginas įamžino ir trio koncertą Frankfurto knygų mugėje – „Jazz Review“ šį įrašą pavadino įspūdingiausiu muzikų diskografijoje.
Solidaus amžiaus L.Feiginas prasitarė šiuo metu dirbantis turbūt prie paskutiniojo savo projekto. Jame taip pat figūruos legendinė trijulė. Ji bus įamžinta naujame filme ir knygoje, kurią parašė anglų muzikantas Steve'as Day, „pamišęs dėl GTČ muzikos“. Abu kūrinius žadama pristatyti lapkričio mėnesį „Leo Records“ festivalyje Maskvoje.
O trio įrašus perleisti, anot L.Feigino, turėtų Lietuvos džiazo federacija, „jei jau sugebėjo jiems pramušti Nacionalinę premiją“.
