Austrijoje studijavęs 31 metų R.Šumila pakeitė ankstesnįjį orkestro vadovą Joną Janulevičių, kuris priėmė Kauno muzikiniam teatro kvietimą dirbti vyriausiuoju dirigentu.
Kad prie Šiaulių kamerinio orkestro vairo stos būtent šis jaunas menininkas, maloniai nustebino ne vieną. Mat R.Šumila yra maestro Gintaro Rinkevičiaus asistentas, dalyvauja kuriant „Vilniaus miesto operos“ projektus, užsiima pedagogine veikla.
2014 m. R.Šumilos kūryba sulaukė visuotinio įvertinimo. Šis kūrėjas kartu su režisieriumi Gediminu Šeduikiu pelnė Auksinį scenos kryžių jaunojo menininko kategorijoje. Prestižinis apdovanojimas šiam duetui buvo įteiktas už operą jaunimui „Jonas ir Greta“.
– Kaip atsidūrėte Šiauliuose? – paklausiau R.Šumilos.
– Praėjusių metų pabaigoje paskambino tuometinis kamerinio orkestro vadovas Jonas Janulevičius, jis pasiūlė, klausė, ar norėčiau.
Pats į Šiaulius nesiveržiau, nes svarsčiau, ar sugebėsiu rasti laiko. Apsisprendimas nebuvo lengvas, galvojau apie mėnesį. Reikėjo mintyse susidėlioti, kaip galėsiu suderinti visus darbus. Galiausiai sutarėme, kad atvažiuosiu dukart per mėnesį, bet repetuosime po du kartus per dieną.
Tačiau jau aišku, kad dirsime daugiau. Dabar repetavome visą savaitę, nes ruošiame naują programą. Manau, kad toks darbas – intensyviai ruošti konkrečią programą – yra produktyvesnis.
– Įprastai menininkai nenoriai keliasi iš sostinės. Kaip šiauliečiams pavyko jus įkalbinti?
– Mano variantas yra šiek tiek kitoks, nes neapsiriboju tik šiuo kolektyvu. Labai daug dirbu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, esu maestro G.Rinkevičiaus asistentas, dirbu Vilniaus miesto operų pastatymuose, be to, turiu ir pedagoginės veiklos.
Tačiau čia, Šiauliuose, esu atvažiuojantis, neleidžiu šaknų.
– Ar nebijote, kad dirbdamas vienu metu išsyk keliuose projektuose išsibarstysite?
– Baimės, aišku, yra, nes dabar turiu tris oficialias darbovietes. Riba, kiek žmogus gali pavežti, iš tikrųjų yra, esu ne kartą apie tai galvojęs. Per pastaruosius du mėnesius turėjau tik dvi dienas be muzikos, todėl jaučiu, kad krūvis – jau per didelis.
Manau, kad nuo rudens kai ką bandysiu mažinti, bet tai netaikoma Šiauliams – čia dirbsiu toliau.
– Kokie pirmieji įspūdžiai dirbant su nauju kolektyvu?
– Dirbame kartu nuo sausio. Vienas koncertas jau buvo, bet ne tokios sudėtingos programos. Kolektyvas man nėra visiškai naujas, buvau su juo pažįstamas, nes buvau dirigavęs jam prieš metus.
Jau dabar matau, kad potencialo yra labai daug. Kolektyvas dirba noriai, ir tai mane džiugina. Kartais iškyla problema, kaip motyvuoti kolektyvą. Bet čia tokios problemos nėra – visi dirba neraginami.
Ši savaitė labai nustebino. Neabejoju, kad antradienio koncertas bus labai gražus.
– Kuo nustebinsite į koncertų ciklo „Saulės mūšio atspindžiai“ susirinkusius klausytojus?
– Šis projektas labai įdomus, nes orkestras gros du kūrinius, kurių anksčiau niekada nebuvo repertuare.
Vienas jų – Emmanuelio Sejourne koncertas vibrafonui ir orkestrui. Šį kūrinį atliksime su vienu geriausių Lietuvos perkusininkų Pavelu Giunteriu. Tai – įstabaus grožio koncertas, sakyčiau, kad netgi kažkas tarp klasikos ir džiazo.
Be to, pristatysime Edvardo Griego Holbergo siuitą, kuri yra dažnai atliekama orkestrų.
Trečiasis kūrinys – kompozitoriaus Arvo Pärto „Trisagion“. Šio menininko muzika mane ypač jaudina, netgi yra sukrečianti. O šis kūrinys parašytas tarsi malda, po kiekviena fraze yra maldos tekstas.
Šiaulių miesto 780-mečiui skirto renginių ciklo „Saulės mūšio atspindžiai“ koncertas. Gegužės 17 d. 18 val. Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ vitražų salė. Įėjimas nemokamas.
