„Vilnius Jazz“ ir Tokijo džiazo festivalis – skirtingų svorio kategorijų. Japonų renginys pasaulinių žvaigždžių gausa neatsilieka nuo svarbiausių planetos forumų – Londono, Otavos, Keiptauno džiazo festivalių.
Vien didžioji Tokijo festivalio salė talpina iki 6 tūkstančių klausytojų, o „Vilnius Jazz“ kamerinė programa išsitenka Lietuvos rusų dramos teatro ir „Piano. lt“ salėse, pristato nekomercines žvaigždes.
Tačiau „Vilnius Jazz“ prodiuserio Antano Gusčio žodžius Tokijo scenoje, kad „27-asis Vilniaus džiazo festivalis sveikina 13-ąjį Tokijo džiazo festivalį“ lydėjo smagios replikos: „Iš karto tapo aišku, kas yra kas“.
Pristatė ir grupę, ir festivalį
Jei ne ilgamečiai „Vilnius Jazz“ ryšiai su japonų atlikėjais, Tokijo forumas gal ir šiemet būtų sunkiai pirmą kartą įsileidęs lietuvišką kolektyvą, nors tai – Dainiaus Pulausko grupė (DPG), jau penkis kartus viešėjusi Azijoje.
„Vilnius Jazz“ Japonijoje žinomas labiau negu bet kuri lietuviška grupė, todėl lietuvių džiazą Tokijo festivalis panoro pristatyti su „Vilnius Jazz“ vėliava“, – aiškino A.Gustys.
Jam buvo sutekta proga pareklamuoti savo įkurtą renginį ne tik Tokijo festivalio scenoje, bet ir šventės spaudoje.
O DPG (D.Pulauskas – klavišiniai, Valerijus Ramoška – trimitas, Liutauras Janušaitis ir Kęstutis Vaiginis – saksofonai, Domas Aleksa – bosinė gitara ir Linas Būda – būgnai) į antrą pagal dydį Tokijo festivalio sceną „Plaza“ tarp dviejų dangoraižių sutraukė ne kelis šimtus klausytojų, kaip Vilniuje, o kelis tūkstančius – pasak organizatorių, gausiausią auditoriją iš čia koncertavusių grupių.
Sava šalis – per ankšta
Lietuvių džiazo meistrams sava šalis – seniai per ankšta. Todėl „Vilnius Jazz“ mezga kontaktus su užsienio kolegomis.
Šio renginio bendri projektai su Londono ir Edinburgo džiazo festivaliais jau praskynė lietuviams kelius į svarbias britų scenas. O DPG debiutas Tokijuje, anot A.Gusčio, – tik pradžia bendrų darbų su japonais.
Tai intriguoja, nes „Vilnius Jazz“ festivalyje iki šiol dažniausiai skambėjo radikalus japonų džiazas, o Tokijo festivalis eksperimentų nemėgsta.
Tačiau lietuvių džiazui tai reikšminga partnerystė.
„Japonija – antroji pagal svarbą (po Europos) džiazo rinka pasaulyje. Ten bet kurioje muzikos parduotuvėje galima rasti viską – nuo didžiausių iki mažų nepriklausomų leidybos firmų leidinių, - dėstė A.Gustys. – Lietuvių džiazui patekti į tokią šalį – didelis dalykas“.
Pats prodiuseris patyrė, kaip sudėtinga įsiskverbti į japonų rinką, bandydamas surengti DPG papildomų koncertų pastarosiose gastrolėse.
Dviejų mėnesių bandymai nuėjo perniek, nors japonų publika yra išties žingeidi. Tarkime, klausytojai dar prieš DPG koncertą prašė lietuvių autografų ant D.Pulausko ir D.Aleksos albumų, kuriais Japonijoje neprekiaujama.
Stulbino projektų mastas
Šilto ir šalto mačiusius DPG artistus Japonija nustebino daug kuo. „Dar neregėjau tokio žmonių dėkingumo ir šilumos. Tai mums padėjo koncertuojant“, – pasakojo D.Pulauskas.
Mat japonų tempai ir techninis arsenalas iš pradžių įvarė vilniečiams baimės. Jie negalėjo patikėti, kad grupės instrumentams įgarsinti gali pakakti 15 minučių. Tačiau japonai per tiek laiko parengė sceną ir instrumentarijų net gigantiškam dviejų bigbendų šou!
„Pagrindinėje salėje dėjosi nesuvokiami protu dalykai: platformos su grupių techniniu arsenalu judėjo lyg traukiniai. Projektų maštabas ir kokybė stulbino“, – dalijosi įspūdžiais DPG lyderis.
Spalio 16-19 d. „Vilnius Jazz“ festivalyje tarp šiuolaikinio džiazo žvaigždžių išgirsime net du savitus japonų projektus.
