​Prancūzai „Mončiui“ negailėjo ovacijų: Lietuvos dienose Prancūzijoje – išskirtinis Palangos akcentas

2024 m. lapkričio 8 d. 10:00
Oratorijos „Mončys“ premjera – Palangos bažnyčioje, spalio pabaigoje – išskirtinis jos skambesys poroje Prancūzijos miestų, kuriuose iki šiol saugomi garsaus skulptoriaus darbai. Taip palangiškiai kartu su prancūzais įgyvendino kūrybinį projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“.
Daugiau nuotraukų (20)
Liaupsinantys šūksniai ir aplodismentų pliūpsniai. Taip prancūzai apdalino Palangos meno kolektyvų inicijuotos ir įgyvendintos oratorijos „Mončys“ kūrėjus, išskirtinį muzikos kūrinį spalio pabaigoje pristačiusius Prancūzijos Sen Žil Krua de Vi (Saint-Gilles-Croix-de-Vie) kurorte bei Lano (Laon) mieste.
A.Mončio sukurti moliniai švilpiai, karnavališkas kaukių performansas, skulptoriaus dainuotos žemaitiškos dainos bei giesmės, prancūziškos melodijos, perkusija, tradicinių žemaitiškų ir prancūziškų instrumentų skambesys.
Visa tai gaudė viename didžiuliame muzikos kūrinyje – oratorijoje „Mončys“, kurią atliko Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“, Palangos kamerinis choras, instrumentinė grupė ir kurioje tekstus per premjerą skaitė pats jų autorius Alvydas Šlepikas, o per pasirodymus Prancūzijoje prancūziškai – lietuvių kilmės aktorė Kristina Paliulis.
Iš viso scenose buvo apie 60 atlikėjų iš Lietuvos, o kartu su jais Prancūzijoje – ir Sen Žil Krua de Vi meno mokyklos perkusininkai bei kiti atlikėjai.
Štai taip išskirtiniu muzikos kūriniu virto bendras lietuvių ir prancūzų projektas „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“. Šis projektas Prancūzijoje buvo pristatytas spalio 20–26 d., ir tai buvo viena Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje sudėtinių dalių.
Kitos iš jų – per kultūros sezoną vykusi menotyrininkų diskusija apie skulptorių A.Mončį bei tarptautinė vakaronė „Bus gerai“. Tai – skulptoriaus priežodis, kuriuo tapo vestuvinės dainos frazė „bus gerai“ ir kuri neatsiejama nuo prisiminimų apie jį.
Muzika – prie skulptūrų
Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Roberto Trautmano, būtent A.Mončio asmenybė ir kūryba yra tiltas, jungiantis lietuvių ir prancūzų kultūras.
Šiam skulptoriui skirtas kūrinys buvo atliktas per Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje, kurio metu Prancūzijos visuomenė, pasitelkus įvairias kultūros ir meno formas, buvo supažindinama su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra.
Sezono programą vienijo idėja „Kitas tas pats“. Tai buvo kvietimas, Prancūzijoje pasitelkus įvairias projekto veiklas, „pamatyti save kitame“.
„Palangos kultūros centras teikė paraišką projektui „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ finansuoti, ir 2023-iųjų gruodį, gavus pritarimą, jis buvo įrašytas į Lietuvos kultūros sezono veiklų sąrašą. Specialiai projektui sukurta daugiakultūrė oratorija „Mončys“ buvo atlikta Lano Šv.Marcelio bažnyčioje. Ši vieta buvo parinkta neatsitiktinai. Joje yra išlikusios 1951–1952 m. A.Mončio akmenyje iškaltos Kryžiaus kelio stotys bei Šv.Juozapo ir Kelių Madonos skulptūros.
Kitas miestas, kuriame nuskambėjo oratorija, – tai Sen Žil Krua de Vi kurortas, su kuriuo bičiuliaujasi Palanga ir kurį garsina A.Mončio skulptūra „Gaidys“. Ją prancūzai restauravo 2011-aisiais ir vėl pastatė savo miesto centrinėje aikštėje“, – sakė R.Trautmanas.
Kūrėjai ir atlikėjai
Oratorija „Mončys“ – tai garsiausių Lietuvos autorių bendras kūrinys. Jos kompozitorius Linas Rimša yra mišraus džiazo, folko– ir kitokių skirtingų muzikos stilių derinimo pradininkas Lietuvoje.
Muzikinės dalies koordinatoriumi tapo Rytas Svilainis, oratorijos tekstų autorius – vienas populiariausių Lietuvos rašytojų, poetas, scenaristas A.Šlepikas.
Visi kartu jie profesionalai įgyvendino palangiškių – Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovės etnografės Zitos Baniulaitytės ir Palangos kamerinio choro vadovo Edmundo Jucevičiaus sumanymą.
„Palangos kultūros centre yra keletas kolektyvų ir mums patinka kurti bendrus projektus.
Tuomet, kai 2021-aisiais buvo minimas A.Mončio 100-metis, man teko galimybė pamatyti Lino Mikutos dokumentinį filmą „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“.
Prisiminus jį ir kilo sumanymas būtent šiam skulptoriui skirti bendrą kelių meno kolektyvų kūrinį. Edmundas pritarė idėjai, bet mums dar reikėjo profesionalių kūrėjų, kurie padėtų išplėtoti sumanymą“, – sakė Z.Baniulaitytė.
Skulptorius A.Mončys, gimęs Lietuvoje, bet didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, tapo įkvėpimu naujiems kūrybiniams ir kultūriniams iššūkiams.
„Mes pasirinkome kompozitorių L.Rimšą. Tema jam buvo priimtina, nes jis gerai žinojo apie A.Mončio kūrybą ir gyvenimą. Bet kokį pasirinkti žanrą? Tai turėjo būti stambios formos kūrinys.
Tuomet, kai kompozitorius pamatė, ką gebame mes, saviveiklininkai, buvo nutarta kurti būtent oratoriją ir joje naudoti įvairius instrumentus, kartu ir paties A.Mončio gamintus švilpius“, – pasakojo Z.Baniulaitytė.
Pasak E.Jucevičiaus, šioje sumanymo įgyvendinimo sekoje gražiausia buvo tai, kad, turint idėją, pavyko „užkabinti“ garsius lietuviško meno kūrėjus.
„Tuo metu neįsivaizdavome jokių pinigų sumų, nepažinojome vieni kitų, bet tvirtai žinojome, kad geram sumanymui įgyvendinti tikrai rasime bičiulių“, – apie tai, kaip atsirado Palangai itin reikšmingas projektas, yra sakęs E.Jucevičius.
Nepadėjo į stalčių
Pasak R.Trautmano, projektas, nors ir baigtas, nebus padėtas į stalčių užmarščiai.
„Šis mūsų projektas nesibaigė viešnage Prancūzijoje. Jau planuojame prancūzų atvykimą į Palangą 2025-ųjų balandį per Jurgines – į pavasario, žemdirbių ir arkliaganių šventę, kuri yra mūsų kurorto kultūrinės tapatybės dalis“, – sakė R.Trautmanas.
Oratoriją „Mončys“ ketinama 2025-ųjų vasario 16-ąją atlikti Palangos koncertų salėje.
Per ateinančius porą metų oratorija turėtų nuskambėti ir vienoje sostinės bažnyčių, taip pat Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč.Mergelei Marijai bažnyčioje. Šis miestas parinktas atsižvelgiant į tai, kad A.Mončys yra baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją.
Susibičiuliavo du kurortai – juos vienija menas
Pristatyti unikalią oratoriją „Mončys“, kitus kultūrinius akcentus, Lietuvos pajūrio kulinarijos paveldą, pabendrauti su Prancūzijos kūrėjais ir Sen Žil Krua de Vi bendruomenėmis vyko gausi Lietuvos delegacija: Palangos miesto savivaldybės atstovai, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Vilniuje prezidentė Karolina Paliulienė, Palangos kultūros centro, Antano Mončio meno muziejaus atstovai bei visa oratorijos kūrėjų ir atlikėjų komanda. Palangos delegacijai vadovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Dar 2023-iųjų birželį, per Palangos kurorto šventę, meras Š.Vaitkus ir Prancūzijos Vandėjos (Vendée) regiono kurortinio miesto Sen Žil Krua de Vi meras François Blanchet, dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui Prancūzijoje Nerijui Aleksiejūnui, pasirašė miestų susigiminiavimo sutartį.
„Šių kurortinių miestų susigiminiavimo planai buvo pradėti kurti dar 2020-aisiais. Juos vienija garsaus lietuvių skulptoriaus Antano Mončio asmenybė“, – teigė pasirašymo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius.
1944 m. iš sovietų okupuotos Lietuvos pasitraukęs menininkas A.Mončys ilgą laiką gyveno ir kūrė Prancūzijos Vandėjos regione. Menininkas gimė netoli Palangos, o prieš pat savo mirtį nemažą savo darbų kolekciją padovanojo Palangos miestui.
Abu miestai yra numatę daugybę bendradarbiavimo projektų švietimo, kultūros, turizmo srityse, kurie padės sustiprinti Lietuvos ir Prancūzijos ryšį.
Palangiškiai pasinaudos prancūzų kurorto patirtimi plėtodami jachtų ir žvejybos uostą Šventojoje. Ateityje Lietuvos sezono Prancūzijoje metu miestai rengiasi pristatyti bendrą Lietuvos ir Prancūzijos folkloro kūrinį.
Taip pat numatoma krepšinio stovykla Palangos vaikams Sen Žil Krua de Vi kurorte.
oratorijaPalangaAntanas Mončys
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.