J.Ch.Mončys yra aktorius, teatro pedagogas, oratorinio meno mokytojas. Nuo gimimo jis gyvena Paryžiuje ir save vadina lietuviu. Šių metų liepos 6 d. Prezidentas Gitanas Nausėda J.Ch.Mončiui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių už Prancūzijos ir Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo kultūros ir meno srityse puoselėjimą.
Knygoje „Mano tėvas Antas“ vyriausias skulptoriaus A.Mončio sūnus Jeanas Christophe‘as dalijasi brangiais prisiminimais apie tėvą. Atminties fragmentai atskleidžia kūrybos paslaptį, vidinį skulptoriaus santykį su gimtine Lietuva.
Knygoje pasakojama apie ilgą išeivijos laikotarpį Paryžiuje, glaudų menininko ryšį su gamta ir kultūra bei nepertraukiamus įkvėpimo šaltinius, kuriuos jis derino su to meto šiuolaikinio meno tendencijomis.
„Mano tėvas Antas“ – tai neįprasta meno knyga, kurią, kaip sako J.Ch. Mončys, „itin jautriai apipavidalino grafikos dizainerė Sigutė Chlebinskaitė“. Knygoje yra daugybė niekada nepublikuotų A.Mončio piešinių.
Renginyje taip pat skambėjo gyva akordeono muzika, A.Mončio kurtų švilpių garsai, paties skulptoriaus įrašyta plokštelė „Lietuva à Paris“.
Lietuvos ambasadoje surengta paroda „Knygos „Mano tėvas Antas“ užkulisiai“, kurią papildė kūriniai iš J.Ch.Mončio kolekcijos. Parodoje eksponuojamos asmeninės A.Mončio šeimos akimirkų nuotraukos, piešiniai, paveikslai, skulptūros ir švilpiai.
Vienas iš svarbių eksponatų – žymaus XX a. amerikiečių skulptoriaus Alexanderio Caldero flaneliniai marškiniai, kuriuos esą jis pats padovanojęs A.Mončiui.
